R. Šimašius: Neries krantinių greitkeliu nepaversime

Išrinktais Vilniaus meras Remigijus Šimašius radijui „Laisvoji banga“ pripažino, kad skeptiškai vertina seimo nario Stasio Brundzos siūlymą Neries krantinę nuo Valakampių iki Lazdynų paversti magistraline gatve ir nežada grįžti prie minčių apmokestinti įvažiavimą į sostinės senamiestį.

– Stasys Brundza išreiškė pastebėjimą, kad kamščių Vilniuje problemą galėtų panaikinti, gatvė Neries krantinėje, kuri driektųsi nuo Valakampių tilto iki Vingio parko. Kaip jūs vertinate tokią idėją?

– Bent jau iš pirmo žvilgsnio man tokia idėja yra nepriimtina.  Dėl Neries krantinės turime kitų planų. Visuose miestuose žmonės mėgsta ateiti prie vandens, sostinėje taip pat. Krantinė galėtų tapti pėsčiųjų ir dviračių tranzito juosta, ko mes ir siekiame, ir ne tik iki Vingio parko, bet Karoliniškių ir tolimesnės Lazdynų dalies. Jeigu kalbėtume apie transporto juostą, tai būtų krantinės atėmimas iš kitomis transporto priemonėmis keliaujančiųjų, o toks projektas pareikalautų ir ne mažų investicijų. Aš matau kitus būdus gerinti eismo sąlygas ir pravažiavimą per miestą.

– Kokie jie būtų?

– Viskas elementaru, kiekvienu atveju reikia skaičiuoti, kiek įdėtas vienas euras duoda grąžos. Pateiksiu vieną gerą ir vieną blogą pavyzdį. Blogasis – Goštauto g. viadukas, kuris kainavo 10 mln. eurų ir nieko neišsprendė.  Atlikti skaičiavimai rodo, kad kamščių prasme, kurie susidarė dėl vykdomų statybų, viadukas atsipirks per daugiau nei 40 metų, tai reiškia, kad neatsipirks.  Gerasis pavyzdys, prie autobusų parko Verkių g. įrengtas nedidelis žiedas, kuris išsprendė 20 metų ten buvusią kamščių problemą.  Visiškai mažas sprendimas padėjo pagerinti situaciją. Kad išspręstume eismo srautų pralaidumo problemas, pir miausia turime jas identifikuoti ir surasti priemones, kurios išleidus kuo mažiau pinigų, duotų geriausią rezultatą.  Toks projektas kaip Vakarinis aplinkelis neabejotinai  turi būti baigtas, tai nuo miesto centro nuims nemažai transporto ir pagerins situaciją.

– Kalbant apie centrą, vis atgimsta kalbos, kad reikėtų apmokestinti įvažiavimą, taip išvengiant ir spusčių rytinio piko į centrą metu, o vakare – iš centro. Ar svarstote galimybę apmokestinti įvažiavimą į senamiestį?

– Centras ir senamiestis nėra tas pats. Jeigu kalbėtume apie centrinę miesto dalį, galiu pasakyti, kad nėra jokių planų apmokestinti įvažiavimą.  Norėtųsi, kad miesto centras būtų laisvesnis nuo automobilių, neapsunkinant gyvenimo vairuotojams, bet labiau palengvinant gyvenimą viešojo transporto (VT) keleiviams,  dviratininkams bei pėstiesiems. VT kokybės kėlimas ir naujų keleivių pritraukimas yra pagrindinė kryptis, o ne miesto centro apmokestinamas. Dėl senamiesčio reikėtų platesnės diskusijos. Daugelis žavisi kitų miestų siūlymais apmokestinti įvažiavimą į senamiestį, bet reiktų nepamiršti, kad Vilniaus senamiestis gana didelis. Sakykime Talino senamiestis gali būti uždarytas, nes nuo vieno jo krašto iki kito lengva nueiti. Vis gi sprendimas uždrausti transporto eismą sostinės senamiestyje , galėtų reikšti senamiesčio žūtį. Senamietsis turi būti draugiškesnis pestiesiems, dviratininkams, reikėtų svarstyti ir didesnį viešojo transporto integravimą į jį. 

– Paminėjote viešąjį transportą ir keleivių pritraukimą į jį. Kaip pasiekti, kad žmonės atsisakytų važiuoti automobiliu ir persėstų į VT?

– Pirmiausia reikia įvertinti, kokioje padėtyje mes esame.  Daugybė viduriniosios klasės aktyviai gyvenančių vilniečių arba turi, arba nori turėti net ne vieną automobilį šeimoje.  Taip yra dėl kelių priežasčių:  VT nėra labai patrauklus, nes daug kas ten įlipęs rauko nosį, o jeigu žmogus gali įsigyti palyginti gerą automobilį, tai nenori važiuoti VT.  Gyvenant šiek tiek atokiau nuo centrinių, magistralinių maršrutų,  yra per mažas transporto pravažiavimo dažnumas. Su kokybe susijęs ir kitas dalykas – ne retas vilnietis, kuris važiuoja iš kiek toliau, skundžiasi, kad bent kartą per savaitę ar kelis pavėluoja į darbą, nes VT vėluoja arba apskritai neatvyksta. Svarbiausia yra šių problemų išsprendimas.

– Kaip vertintumėte privačių vežėjų atėjimą ar vis gi savivaldybė turėtų savo rankose valdyti visą VT, kaip yra Taline ar Rygoje?

– Nesiruošiame privatizuoti Viniaus VT, bet ruošiame atskirus konkursus, kad galėtų ateiti ir konkuruoti kiti vežėjai su atitinkamos kokybės transporto priemonėmis. Tai yra vienintelė priemonė pasitikrinti, ar VT veikia efektyviai, jei taip, tai jis ir laimės pusė skelbiamų konkursų. Pavyzdžiui, Klaipėdoje pusė konkursų laimėjo savivaldybės valdoma įmonė.  Talinas pagarsėjo savo pavyzdžiu, kad buvo padarytas nemokamas važiavimas VT ir tai turėjo vienintelį tiegiamą aspektą miestui – atsirado daugiau nuolatinių gyventojų. 

– Todėl padidėjo gyventojų pajamų mokesčio surinkimas ir bent kol kas skelbiama, kad Talino VT neveikia nuostolingai.

– Na taip, šis aspektas yra, bet žiūrint giliau į transporto problemas, o ne ekonomikos ir biudžeto, tai transporto problemų toks sprendimas neišsprendė, nes keleivių srautas nepadidėjo. Aš turiu ne vieną bičiulį gyvenantį Taline ir jie sakė, kad iki tol nelabai nenorėjo lipti į VT, paskelbus jį nemokamu,  dar labiau nenorėjo. Nemokamas VT sutraukia tam tikrą gyventojų sluoksnį, kuris atbaido kitus gyventojus.

– Vilniaus savivadybėje esančiame Sauguas eismos skyriuje dirba 6 specialistai, kurie rūpinasi eismo saugumu ir valdymu sostinėje. Ar tai pakankamas žmonių skaičius miestui, kuriame darbo dienos metu važiuoja apie 700 000 žmonių?

– Tikrai nedrįstu komentuoti, ar per didelis, ar per mažas, svarbiausia, kad problemos būtų išspręstos. Dabar kai kur pasigendu nuoseklumo ir aiškumo sprendžiant problemas ir, žinoma, tai susiję su investicijomis. Dažnai investicijos daromos netikslingai.  Nenoriu kartotis, bet užtenka pažiūrėti į Goštauto g. viaduką, kai iškarto po atidarymo buvo pastatyti ženklai draudžiantys sukti į Žvėryna, vėliau jau leidžiantys. Akivaizdu, kad nebuvo jokios aiškios koncepcijos, ko šiuo viaduku norima pasiekti.