Slydimo traumos į ligonines guldo suaugusius, bet ne vaikus

Dėl muštinių galvos žaizdų, kojų ir rankų lūžių į ligonines plikšala guldė suaugusius. Pasak vaikų traumatologų, paslydę mažieji kitaip krinta, tad slidumas jiems ne toks baisus.

„Patyrę traumas dėl plikšalos trečiadienio rytą į mus kreipėsi 13 pacientų. Panašiai tiek ir būna, tačiau šių pacientų traumų specifika – kitokia. Taip pat į ligoninę atvežti dėl slidžios kelio dangos trijuose autoįvykiuose nukentėję žmonės. Kai slidu, svarbu ne tik atsargiau vairuoti, bet ir vaikščioti. Jeigu išėjęs į gatvę jauti, kad slidu, reikia stengtis aplenkti apledėjusias vietas, eiti lėčiau. Avalynė taip pat turėtų būti neslidžiu padu. Daugiausia bėdų – dėl skubėjimo. Žmonės neįvertina didesnės rizikos, skuba, lekia į darbus ir patiria traumų“, –sakė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriaus vedėjas Artūras Zubrickas.

Pasak gydytojo, plikšalos žmonės pasisaugo, tad pavojingiau, kai slidi danga pasidengia plonu sniego sluoksniu ir nesimato, kur gali būti slidu.

Paslydus dažniausiai nukenčia čiurna – pasisuka pėda, o tada pasitempia arba plyšta čiurnos raiščiai, lūžta kulkšnis.

„Paslydus dažniausiai nukenčia čiurna – pasisuka pėda, o tada pasitempia arba plyšta čiurnos raiščiai, lūžta kulkšnis. Tai – pačios dažniausios traumos pašalus. Antri pagal dažnumą – rankų lūžiai, kai žmogus krinta ir nesąmoningai visu svoriu remiasi ranka. Ypač moterims tokiu atveju dažnai neatlaiko stipinkaulis. Trečioje pagal dažnumą vietoje – muštinės galvos žaizdos. Vien pirmadienį registravome 12 muštinių galvos žaizdų iš 35 pacientų, kurie atvyko į Skubios pagalbos skyrių. Ir visos muštinės galvos žaizdos buvo slydimo padarinys“, – atkreipė dėmesį Skubios pagalbos skyriaus vedėjas.

Traumos sunkumas priklauso nuo to, kaip greitai žmogus bėgo ar ėjo, koks jo svoris, amžius, kokio tankumo kaulai.

„Sužalojimai paslydus varijuoja nuo paprasto sumušimo, patempimo iki sudėtingų lūžių, tad laikas, kurį tenka skirti sveikatai susigrąžinti, trunka nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. Traumos gana didelė našta visuomenei, žmogus ne tik negali dirbti, bet ir patiria medicininių išlaidų. Kol sveiksta, pacientai patiria socialinių sunkumų, tenka vaikščioti su ramentais ar patirti kitų nepatogumų, gydymosi laikotarpiu didesnė apkrova tenka kitiems šeimos nariams“, – vardijo A. Zubrickas.

Vaikų traumatologams diena prasidėjo įprastai, didesniam pacientų srautui ruošiamasi po pietų ar vakare. „Ryte parkritę ir užsigavę vaikai paprastai apie tai tėvams pasako tik grįžę iš mokyklos ir po pietų ar vakare kreipiasi pagalbos“, – sakė Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės atstovė ryšiams su visuomene Jolanta Normantienė.

Šios gydymo įstaigos traumatologai trečiadienio rytą priėmė tik vieną vaiką, kuris užsigavo paslydęs. „Vaikai kitaip krinta nei suaugę, labiau atsipalaidavę, todėl patiria mažiau žalos. Žiemos trauma padaugėja, kai vaikai pradeda važinėtis rogutėmis, slidinėti“, – sakė J. Normantienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių