- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didžioji dalis Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių gyventojų (79–90 proc.) gali girdėti perspėjimo sirenas, o Vilniuje jos gali pasiekti tik 19 proc. gyventojų.
Vilniečius perspėja 12 sirenų, kai, pavyzdžiui, daugiau nei dukart mažesniame Kaune yra 77. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) specialistas Algis Bolys sako, kad Vilniuje reikiamas sirenų kiekis tikrai atsiras – jų įrengimą spartina Astravo atominės elektrinės (AE) keliamas pavojus.
Į LRT.lt kreipėsi vilnietis Darius, norėdamas sužinoti, kokia Lietuvos miestų gyventojų dalis gali girdėti perspėjimo sirenas ir ar situacija gerėja.
„Anksčiau perspėjimo sirenas girdėdavo ne visi Vilniaus gyventojai. Kokia situacija dabar? Ar sirenos Vilniuje ir kituose miestuose girdimos visur?“ – klausia Darius.
PAGD Civilinės saugos valdybos Gyventojų apsaugos organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas A. Bolys sako, kad Vilniuje ilgą laiką tebuvo 6 sirenos, dabar jau – 12.
Tiek sirenų Vilniaus miestui, aišku, nepakanka, nes jomis galime perspėti tik apie 19 proc. gyventojų.
„Tiek sirenų Vilniaus miestui, aišku, nepakanka, nes jomis galime perspėti tik apie 19 proc. gyventojų. Kituose miestuose situacija geresnė. Kaune yra 77 sirenos, jas gali girdėti 79 proc. gyventojų. Klaipėdos mieste esančią 51 sireną girdi 90 proc. gyventojų.
Šiauliuose įrengtos 24 sirenos pasiekia 79 proc. miesto gyventojų, Panevėžyje esančias 22 sirenas taip pat gali girdėti 79 proc. miestiečių“, – vardija A. Bolys.
Pinigų neužtenka, bet Astravo AE pavojus verčia susiimti
Pasak pašnekovo, Vilniuje sirenų mažai, nes neskiriama pakankamai lėšų joms įsigyti. Kiekvienais metais iš turimų resursų pavyksta įsigyti tik 3–4 sirenas.
„Vilniuje sirenų yra 12, dar reikėtų maždaug 30–35. Vykdant perspėjimo sirenomis sistemos įrengimą Astravo AE galimo poveikio zonoje, Vilniuje bus įrengta pakankamai sirenų, kad būtų užtikrintas viso miesto gyventojų perspėjimas“, – tikina A. Bolys.
Plastikiniai langai – trukdis išgirsti sirenas
Paklaustas, kaip pasirenkamos vietos sirenoms įrengti, specialistas teigia, kad pirmiausia rekomenduojama panaudoti valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams priklausančius statinius (pastatai, stiebai, bokštai) ir jų infrastruktūrą.
Nesant galimybių sirenas įrengti ant esamų statinių, sirenų įrengimas turėtų būti planuojamas ant naujai statomų stiebų ar bokštų. Taip pat, pasak A. Bolio, vietų parinkimą lemia ir sirenų galingumai, nuo kurių priklauso ir sirenos garso aprėpties spindulys.
Nors sirenos įrengiamos vietose, iš kur garsas turėtų kuo geriau pasiekti gyventojus, yra ir jį slopinančių trikdžių. Vienas jų – plastikiniai langai.
„Pagrindinis veiksnys, slopinantis garsą, yra vėjas (pavėjui girdima geriau), krituliai. Taip pat garsą slopina ir aukšti pastatai, esantys tarp jūsų ir sirenos, aplinkos triukšmas, kurį sukelia transportas ar kiti veikiantys įrenginiai, o jei esate viduje – plastikiniai langai“, – aiškina A. Bolys.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniaus savivaldybė pritarė naujojo darželio Perkūnkiemyje projektui3
Vilniaus miesto savivaldybė pritarė naujo, 290 vaikų talpinančio darželio Perkūnkiemio rajone projektui. Skelbiama, kad gavus statybų leidimus, darbus tikimasi pradėti kitų metų pradžioje. ...
-
Lietuvoje startuoja Graikijos „Aegean Airlines“ – dukart per savaitę skraidins į Atėnus1
Lietuvoje startuoja nacionalinė Graikijos oro vežėja „Aegean Airlines“ – du kartus per savaitę ji tiesiogiai skraidins iš Vilniaus į Atėnus. Tikimasi, kad keliautojai per Atėnus galės pasiekti daugiau pasaulio šalių jun...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą9
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas atmetė siūlymą panaikinti Lukiškių aikštės įstatymą4
Seimas ketvirtadienį nepritarė siūlymui atšaukti Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. ...
-
„Skaidrinam“ Vilniaus rajone: tarybos nariai degalus pylėsi po kelis kartus per dieną1
„Skaidrinam“ iniciatyvai pasiekus Vilniaus rajoną, nustatyta, kad mažiausiai aštuoni tarybos nariai degalus „pylėsi“ po kelis kartus per dieną, o beveik maksimalią išmokų sumą per kadenciją gavęs liberalas Arūnas...
-
Vilniaus šienavimo sezonas: tarp patogumo miestiečiams ir tvarumo1
Sostinėje prasideda šienavimo sezonas. Kaip ir pernai, vietose, kur žmonės daugiausia leidžia laisvalaikį, sportuoja, taip pat daugiabučių kiemuose, bus palaikoma trumpa veja. Dažnai šienaujama bus ir gatvių skiriamosiose juostose. Tači...
-
Vilniuje kaimynų bendrystę stiprins per dešimt bendruomenių projektų1
Sostinė bendruomenių tradicijas kuriančioms ir puoselėjančioms iniciatyvoms šiemet skiria 50 tūkst. Eur. Parama paskirstyta dvylikai kaimynystės ryšius stiprinančių projektų – isi jie dedikuoti vilniečių įtraukimui į kultūrin...
-
Vilniaus Senamiestyje bus pradedamos naujo gyvenamųjų namų projekto statybos5
Įmonių grupė „Eika“ kartu su bendrove „Etapas Group“ bei jos partneriais užbaigė sostinės Seinų gatvėje esančio sklypo ir jame suplanuoto gyvenamųjų namų projekto „Senamiesčio sodai“ įsigijimo sandorį. ...
-
Vilniaus oro uoste atidaryti olimpiniai vartai
Iki 2024 metų Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių likus 100 dienų, Vilniaus oro uoste atidaryti simboliniai olimpiniai išvykimo vartai. ...
-
A. Avulis: vis dar galioja mano pasiūlymas, kad 2026 m. pabaigoje stadione žaistume futbolą20
Nacionalinį stadioną iš „BaltCap“ perimančios „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako esąs pasirengęs vykdyti projektą, o jau 2026 m. pabaigoje galėtų būti sužaistos pirmosios futbolo rungtynės. Anot jo, šiuo metu ...