- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Tarptautinis veterinarijos kongresas į Lietuvą sukvietė užsienio specialistus
-
Oficialu: atidarydamas renginį „Kauno Grūdų“ generalinis direktorius T.Barštys pasveikino kongreso dalyvius.
-
Tęstinumas: kongrese dalyvavo veterinarijos srities ekspertai ir būsimi specialistai iš visos Lietuvos.
-
Tarptautinis veterinarijos kongresas į Lietuvą sukvietė užsienio specialistus
-
Tarptautinis veterinarijos kongresas į Lietuvą sukvietė užsienio specialistus
-
Tarptautinis veterinarijos kongresas į Lietuvą sukvietė užsienio specialistus
-
Tarptautinis veterinarijos kongresas į Lietuvą sukvietė užsienio specialistus
-
Tarptautinis veterinarijos kongresas į Lietuvą sukvietė užsienio specialistus
-
Tarptautinis veterinarijos kongresas į Lietuvą sukvietė užsienio specialistus
-
Tarptautinis veterinarijos kongresas į Lietuvą sukvietė užsienio specialistus
-
Tarptautinis veterinarijos kongresas į Lietuvą sukvietė užsienio specialistus
-
Tarptautinis veterinarijos kongresas į Lietuvą sukvietė užsienio specialistus
-
Tarptautinis veterinarijos kongresas į Lietuvą sukvietė užsienio specialistus
Šeštadienį Vilniuje įvyko jau trečiasis Lietuvoje tarptautinis veterinarijos kongresas visoms gyvūnų rūšims „VET Congress 2018 Lithuania“, kurį organizuoja bendrovė „Kauno Grūdai“. Kongresas skirtas tarptautiniu mastu skleisti žinią apie šių dienų veterinarijos medicinos tendencijas, supažindinti su naujausiais gamintojų produktais, ligų gydymo sprendimais, diagnostika ir profilaktika.
Pristatė aktualijas
Šešiolika specialistų iš Lietuvos ir kitų užsienio šalių pristatė veterinarijos farmacijos sektoriaus aktualijas, tarp kurių nemažai dėmesio skirta gyvulių sveikatinimui ir šiomis dienomis itin aktualiam kiaulių marui. Šiais metais kongresas sutapo ir su „Kauno Grūdų“ veterinarijos verslo „KG Vet“ dešimties metų jubiliejumi.
Pristatymai ir atviros diskusijos vyko keturiuose skirtinguose sektoriuose: smulkiųjų gyvūnų, paukštininkystės, kiaulininkystės ir galvijininkystės. Šiais metais renginys sulaukė daugiau kaip 650 dalyvių ir lektorių iš Lietuvos, Suomijos, Italijos, Austrijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Estijos, Lenkijos.
Oficialiai atidarydamas renginį „Kauno Grūdų“ generalinis direktorius Tautvydas Barštys pasveikino visus atvykusius kongreso dalyvius ir pasidžiaugė matydamas ne tik ilgus metus veterinarijos srityje dirbančius, bet ir naujus profesinėje srityje norinčius tobulėti žmones.
„Trečią kartą organizuojamame kongrese matome didžiules gretas veterinarijos specialistų. Jaučiame, kad tokių renginių tikrai reikia, o tai taip pat yra ir puiki investicija į veterinarijos ateitį. Džiugu, kad ir jauni žmonės domisi veterinarijos naujovėmis. Mes galime supirkti pačius geriausius aparatus laboratorijose, tačiau svarbiausia, kad būtų kompetentingi specialistai, kurie su jais dirbtų“, – sakė „Kauno Grūdų“ generalinis direktorius.
Renginyje dalyvavęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) lektorius, Europos veterinarinės neurologijos specialistas Sigitas Čižinauskas atkreipė dėmesį į tokių renginių svarbą ir pastebėjo, kad šiandien veterinarija sparčiai žengia pirmyn.
„Smulkiųjų gyvūnų diagnostika ir gydymas prie žmonių medicinos lygio artėja labai stipriai. Ypač mano srityje – neurologijoje. Tad tikiuosi, kad mano dalyvavimas šiame kongrese prisidės ir prie neurologijos, kaip disciplinos, pasistūmėjimo Lietuvoje“, – džiaugėsi S.Čižinauskas.
Pasigendama valstybės paramos
Kongreso metu buvo paliestas ir mokslinių tyrimų finansavimo klausimas. Lietuvoje 2016 m. moksliniams tyrimams, neseniai patikslintais duomenimis, buvo skirta vos 0,85 proc. skaičiuojant nuo ES bendrojo vidaus produkto (BVP). ES, palyginimui, kelia tikslą iki 2020 m. padidinti vidutinį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimą nuo dabar esančių 2 iki 3 proc. BVP.
LSMU lektorius S.Čižinauskas sutiko, kad toks valstybės finansavimas mokslinei veterinarinei veiklai, nepaisant vis gerėjančių jos rezultatų, nėra pakankamas ir išskyrė netinkamą naujų specialistų ugdymo sistemą.
„Kalbant apie veterinarijos specialistų ruošimą, mes tikrai galėtume dar daugiau pasiekti, jeigu turėtume bent jau panašų finansavimą, kokį turime medikams ruošti. Tuomet, manau, veterinarijos medicinos lygis tikrai būtų aukštas. Niekas dabar nesistebi, kad medikas, norintis tapti geru specialistu, turi pabaigti universitetą, rezidentūrą, tik tuomet jis tampa specialistu. Veterinarijos medicinoje situacija turėtų būti kiek kitokia – mes kalbame apie labai daug skirtingų gyvūnų rūšių, todėl tapti veterinarijos specialistu taip pat užtrunka nemažai laiko. Gyvūnų medicinos lygis turi būti žmonių medicinos lygio, tačiau, norint turėti stipresnę veterinarijos mediciną, reikia lėšų“, – sakė S.Čižinauskas.
Specialistų ruošimo problemos
LSMU profesorius Arūnas Stankevičius taip pat išskyrė specialistų ruošimo problemas ir sukritikavo, anot jo, nepagrįstus valdžios pažadus dėl inovacijų plėtojimo Lietuvoje.
„Lietuvoje moksliniams tyrimams iš tiesų yra skiriamos menkos lėšos. Dėl vieno projekto dažnai kovoja 10–20 mokslininkų grupių. Tikimybė laimėti projektą yra labai maža, tad, jeigu nepavyksta gauti finansavimo kelerius metus iš eilės, tos srities mokslininkas pradeda ieškoti kito finansavimo šaltinio. Jeigu Lietuva nori labiau vystytis, tuomet turi būti priimami adekvatūs politiniai sprendimai ir skiriama lėšų moksliniams tyrimams. Dažnai kalbama apie inovacijas, įvairių naujausių technologijų tiekimą ir pan., tačiau tai tik kalbos, kurios yra neparemtos jokiais finansais“, – kalbėjo A.Stankevičius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pristatomi Mamuto parko projektiniai pasiūlymai: laukiama gyventojų nuomonės
Visuomenei pristatomi Šeškinės šlaitų geomorfologinio draustinio teritorijos su prieigomis tvarkymo projektiniai pasiūlymai. Vadinamasis Mamuto parkas ves paskutinio ledynmečio pėdsakais ir pasiūlys ramų poilsį gamtos apsuptyje. ...
-
VŠT iš „Veolios“ jau gavo 9,5 mln. eurų už taršos leidimus, likusių lėšų tikisi netrukus
Vilniaus miestas ir Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) iš Prancūzijos energetikos grupės „Veolia“ jau atgavo dalį Stokholmo arbitražo pernai lapkritį priteistos sumos – 9,5 mln. eurų už įmonės 2002–2017 metais ...
-
G. Nausėda įvardijo, iš kur gauti pinigų gynybos reikmėms: mano nuomone, tai – geriausias kelias7
Prezidentas Gitanas Nausėda sako pritariantis, jog pelno mokestis gynybos reikmėms būtų padidintas 1–2 procentiniais punktais. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
Aplinkos ministerija po gaisro automobilių laužyne: nėra siūlymų reguliuoti pavojingų veiklų vietas3
Po automobilių laužyne Vilniuje kilusio gaisro, kurio žala gamtai siekia beveik 6 mln. eurų ir kurio pasekmes dėl itin toksiškų dūmų juto gyventojai, suskubta pranešti, kad automobilių ardymas bei metalo laužo tvarkymas neturi vykti mie...
-
Gaisras Viršuliškių daugiabutyje: ką paaukojo nukentėjusiems?1
Sausio 2 d. Vilniuje, Viršuliškėse, sprogus daugiabučiui, Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK), reaguodamas į situaciją, kad žmonės neteko namų, daiktų, o viena šeima – vaiko, suskubo pakviesti visuomenę prisidėti prie paramo...
-
Vilniaus oro uoste uždaromas automobilių sustojimo kelias prie išvykimo terminalo
Nuo pirmadienio uždaromas Vilniaus oro uoste esantis automobilių užvažiavimo prie išvykimo terminalo kelias, transporto priemonės bus nukreipiamos į kitas trumpalaikiam sustojimui ar parkavimui skirtas vietas. ...
-
Netrukus gimdysianti A. Zuokė: nesitikėjome, kad pavyks taip greitai24
Augusta Zuokė – smuikininkė, NIKO ansamblio koncertmeisterė ir Artūro Zuoko žmona – jau greitai taps mama. Šeima netrukus susilauks pirmojo bendro kūdikio – namus papildys mergytė. ...
-
Su G. Kirkilu atsisveikina buvę kolegos ir politiniai oponentai: jis buvo valstybės žmogus24
Vilniuje atsisveikinti su mirusiu buvusiu Ministru pirmininku Gediminu Kirkilu renkasi kolegos ir politiniai oponentai. ...
-
Gera žinia vietos bendruomenei: „YIT Lietuva“ pradeda ilgai lauktą Kazbėjų tilto remontą1
Į Kultūros paveldą įrašytas Vilniaus pakraštyje esantis Kazbėjų tiltas, kurio rekonstrukcijos ilgai laukė vietos bendruomenė bei sostinės vairuotojai, pagaliau bus sutvarkytas. Jo kapitalinio remonto darbų imasi tvarios miestų ir infra...