Trakų jubiliejinę šventę puoš iš ežero iškelti Kęstučio lobiai

Senoji sostinė Trakai, atgaivinta vėjų, užlieta  dangaus ir  ežerų mėlio, sušildyta saulės,  kviečia drauge sutikti vasarą. Tris artėjančio savaitgalio dienas miestas siaus iš ūš, atlapodamas duris, langus ir širdis vasarai.

Gegužės 29–31 dienomis vyksianti Trakų miesto šventė – ne eilinė. Tris dienas truksianti  fiesta   „Trakų vasara“ mini išskirtinį 25 metų jubiliejų.  Joje dalyvaus ir nemažai užsienio šalių, su kurių miestais bendradarbiauja Trakai, atstovai. Trakuose viešės delegacijos iš Italijos, Turkijos, Vokietijos, Lenkijos, Gruzijos, Ukrainos, Moldovos, Baltarusijos.

Ketvirtis amžiaus istorijoje – tik akimirksnis, tačiau žmonių gyvenime jis gali žymėti net naują epochą. Įdomu tai, kad pirmoji Trakų miesto šventė  buvo surengta ką tik nepriklausomybę atkūrusioje laisvoje valstybėje,  ekonominės blokados 25-ąją dieną. Vis dėl to, kai visą Lietuvą krėtė kuro, kitų energetikos išteklių badas, žmonių sielose nebuvo jokios baimės, o vien  drąsa ir tikėjimas.  Penktadienį, gegužės 29-osios pavakarę, prisiminti tuos nutolusius nuostabius laikus, kai laisvė reiškė ne žodį, o visą gyvenimą, pakvies fotoparoda ir kino filmas Trakų kultūros rūmuose. Iš fotonuotraukų ir ekrano atgis specialiai šventei prabilę mažai žinomi ar primiršti Trakų krašto istorijos puslapiai.

Skambiais mušamųjų garsais 20 val. salos pilies apžvalgos aikštelėje bus sutiktas Galvės laivų karnavalas. Visos įmanomos ir neįmanomos vandens transporto rūšys defiliuos prieš žiūrovus ir stebins jų įvairove. Tikimasi, kad iš Galvės ežero išnirs net povandeninis laivas, kuris intensyviai naršo, ieškodamas legendinės Trakų įkūrėjo kunigaikščio Kęstučio brangenybių skrynios.

Legenda liudija, kad Trakų žvejams buvo pavykę tinklais sugriebti šią skrynią, tačiau bekeliant į valtį didžiojo kunigaikščio užkeiktieji turtai vėl nugarmėdavo gelmėn. Bet tai buvo neatmenamais laikais. Dabar, pasitelkus šiuolaikinę karinę techniką bei moderniąsias technologijas, atsiveria ir kitos galimybės. Tad tikėtina, kad būsime istorinės sensacijos liudininkais, kai Kęstučio brangenybių skrynia bus iškelta iš ežero gelmių.

Todėl vidunaktį dangaus skliautas leisis ant ežero ir pažers žvaigždžių lietų. Dangus maišysis su vandeniu, žeme ir liesis virsmo spalvos šviesos bei muzikos spektaklyje „Trakų legendos“.  Trakų pilies fone trimatėje erdvėje lazerių šou papasakos dar vieną senąją legendą, kuri įsilies į dabartį.

„Kęstučio brangenybių skrynia – tikroji ar menama – tai neįkainojami Trakų krašto istorijos lobiai. O juos atvėrę  matysime, kuo svarbi ne vien šlovinga Trakų praeitis. Todėl minėdami  25-ąją Trakų šventę, galvojame ir apie ateitį “, – sakė Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė.

Gegužės 30-osios rytą miestui nebus kada miegoti. Skardės ir triukšmaus Rotušės ir miesto turgūs, kvies sporto varžybos. Tadien iš Vilniaus rytiniu traukiniu patraukusieji į Trakus keliaus kartu su  kapelomis ir dainininkais ir  galės įsilieti į šventinę eiseną, kuri prasidės 14 val. Eisena vingiuos per visą miestą iki Šv. Jono Nepomuko koplytstulpio, prie kurio vys svarbiausi šventės renginiai. Į šventės šurmulį įsilies ir parodomoji policijos programa.    

Svarbiausioje miesto scenoje koncertuos chorai, šokėjai, vaikų bei tautinių bendrijų kolektyvai,pasirodys Vilniaus, Kelmės ir Zarasų kraštų  atstovai, folkloro atlikėjai iš JAV, Ukrainos, Nyderlandų, Gruzijos ir Rusijos. Kaip visada, lauks tradicinė ir visada milžiniško  pasisekimo sulaukianti  Trakų seniūno žuvienė.

Vakaro sutemas sutiks ir palydės romantiškai įvardytas koncertas „Kaštonams pražydus“, kuriame pasirodys įvairių žanrų atstovai: Vladas Kovaliovas ir Indrė Launikonytė, „Mamembe feat Denise Fontoura“ (Brazilija), „G&G Sindikatas“.

Gegužės 30-ąją, sekmadienį, Trakai virs  sporto oaze. Varžysis bėgikai, dviratininkai, rankų lenkikai ir kūjo metikai, pasagų mėtytojai ir smigininkai, šiaurietiško ėjimo entuziastai, kiti įvairių sporto šakų entuziastai.

Nuo 12.30 val. salos pilies apžvalgos aikštelę iki pat pavakario okupuos pučiamųjų instrumentų orkestrai, susirinkę į tradicinį, jau tryliktąjį festivalį „Atataria vamzdžiai“.  Tai nuo 2003-iųjų kasmet vykstantis renginys, kuriame greta daugelio premjerų ir įspūdingų kūrinių skamba specialiai festivaliui sukurtas ar skirtas lietuvių kompozitoriaus kūrinys. Festivalio idėja – puoselėti orkestrų muzikavimą istorinėje erdvėje.

Atvertas Kęstučio skrynios lobynas – taip būtų galima apibūdinti tris dienas truksiantį šventinį Trakų maratoną, kuris sutinka vasarą. Ji kaip ir kasmet senojoje sostinėje kupina renginių, pramogų – vandenyje, žemėje ir ore.

Šventės programahttp://www.trakai.lt/index.php?2155243570