Vilniaus mokyklų pertvarka: reforma ar liepto galas?

Šia tema „Laisvosios bangos“ studijoje diskutavo Vilniaus miesto tarybos nariai Rimantas Vaitkus ir Algimantas Šventickas bei Vilniaus Abraomo Kulviečio vidurinės mokyklos tarybos narys Mindaugas Pakalnis. Pokalbį vedė žurnalistas Audrys Antanaitis.

Kelia chaosą

A.Antanaitis: Pirmiausia pacituosiu ištrauką iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos spalio 18 d. posėdžio. Šių žodžių autorius yra Rimantas Vaitkus: „Vilniaus miesto mokyklų tinklas yra prasčiausiai sutvarkytas Lietuvoje, galbūt mes konkuruojam šiek tiek su Kaunu. Aš nežinau kodėl čia taip yra ir kodėl čia toks chaosas.  Gal čia yra nekompetencija departamento vadovo ar kažkoks nenoras suprasti pertvarkos principų. Bet šiaip ar taip situacija yra labai bloga.“ Pone Vaitkau, kelinti metai vyksta Vilniaus mokyklų pertvarka ir kodėl ji įstrigusi?

R.Vaitkus: Mokyklų pertvarka prasidėjo 2000 metais. Buvo pradėta kalbėti, kad turėtų išnykti vidurinės mokyklos. Turėjo būti suformuotas tinklas, kurį sudarytų pradinės mokyklos, pagrindinės mokyklos ir gimnazijos. Dėl gimnazijų statuso debatai vyksta iki šiol. Nors įstatymas sako, kad vidurinių mokyklų iki 2015 m. rugsėjo 1 d. turėtų nebelikti. Sukurtas mechanizmas šių mokyklų akreditacijai: ar gali būti vykdoma vidurinio ugdymo programa mokyklose, ar gali mokykla turėti gimnazijos statusą? Vilnius, ilgai delsęs, šiais metais suskubo pabaigti tai, ką reikia padaryti pagal įstatymą.

Principai buvo įtvirtinti 2005 metais Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimu. Jau beveik 10 metų. Jeigu tų principų būtų laikomasi, šiandien nekalbėtume, kad kai kurių mokyklų likimas neaiškus. Vis dar kai kam neaišku, kaip tą tinklą sutvarkyti. Svarbiausia, kad tai kelia chaosą moksleivių ir jų tėvų galvose.

Ką matome? Vilniaus mieste didžiuliai transporto kamščiai. Jie baigiasi, kai prasideda moksleivių atotogos. Tai rodo, kad tėveliai veža vaikus į mokyklas. Tinklas neracionalus. Turime mokyklų, kuriose mokosi 1700 mokinių, bet turime ir tokių, kuriose – 400 vaikų. 15 metų nesugebame sutvarkyti antros pamainos klausimo. IX, X klasės persikloja su gimnazijos I, II klase. Ekonomiškai tai nenaudinga, nuostolinga valstybei. Taip yra dėl to, kad ilgą laiką buvo delsiama tinkamai sutvarkyti mokyklų tinklą.

Trukdo – 10 kilometrų

A.Antanaitis: Kodėl buvo delsiama, kokios priežastys?

R.Vaitkus: Visuomenėje susikolsčiusi nuomonė – ir aš tam pritariu, – kad vidurinė mokykla nebuvo joks blogis. Tai buvo mokykla, kurioje nuo I iki XII klasės mokėsi vaikai. Dalies šių mokyklų pažangumo rodikliai labai aukšti, aukštesni už daugelio gimnazijų. Dėl to vidurinės mokyklos buvo žymiai patrauklesnės negu suardytas mokyklų tinklas. Tėvai jaučiasi nesaugūs, kai vaiką tenka vežioti iš vienos mokyklos į kitą.

Kai kūrėsi gimnazijos, buvo manoma, kad jos kuriamos motyvuotiems, gabiems vaikams. Vilniuje buvo 3 gimnazijos. Jos galėjo priimti vaikus iš viso Vilniaus. Vaikai ateina po 8 klasių pagilintai mokytis įvairių dalykų. Tačiau kam tą chaosą sukelti ir kitose mokyklose, iki šiol nesuprantu.

A.Antanaitis: Pone Šventickai, turbūt blogiausia kai reforma prasideda, bet nesibaigia. Kodėl neišsprendžiami šie klausimai?

A.Šventickas: Nieko keisto nėra. Norvegijoje reforma vyksta 34 metai. Ir nežinia kada ji baigsis. Tobulėjimui ribų nėra. Gimnazijų kūrimosi tendencija buvo paleista savieigai. Buvo numatyta, kad tarp mokyklų atsiras konkurencija: mokiniai pasirinks geresnes mokyklas, gimnazijos sudarys savotiškas ugdymo programas. Siekis buvo pozityvus. Išėjo taip, kaip išėjo. Susikūrė gimnazijos, bet teritoriniu principu pasiskirstymas buvo netolygus. Turime teritorijų, kur nėra gimnazijų – Naujininkai, Fabijoniškės, kt. 

Šiandien yra taip. Ilgajai gimnazijai nurodyti aiškūs kriterijai. Vidurinė mokykla automatiškai negali tapti gimnazija. Yra kriterijai, yra Vyriausybės nutarimas. Ten aiškiai nurodyta, kas yra ilgoji gimnazija. Jeigu įstatymų nekeisime, tai vidurinių mokyklų direktoriai, bendruomenės tam tikra prasme – įkaitai. Jų sukurti kriterijai neatitinka gimnazijai reikalingų savitumo kriterijų.

A.Antanaitis: Iki 2015 rugsėjo vidurinių mokyklų jau neturės būti...

A.Šventickas: Ši data kilnojama kasmet. Esmė – ne paskutinė data.

R. Vaitkus: Du trečdaliai Lietuvos mokyklų jau vadinasi ilgosiomis gimnazijomis. Bet iš tikrųjų jos yra vidurinės mokyklos.

A.Šventickas: Reikia aiškiai sutvarkyti įstatymus, pakeisti Vyriausybės nutarimus. Jeigu iš tikrųjų norime išlaikyti vidurines mokyklas miesto pakraščiuose. Kur nedaug moksleivių galėtų būti vidurinės mokyklos. Vyriausybės nutarime nurodoma, kad arčiau kaip 10 km negali būti dviejų panašių mokyklų. Reikia ieškoti savitumų. Vilniaus mieste tolimiausias atstumas tarp mokyklų yra 3-4 km. Kriterijus, kad 10 km atstumu negali būti dviejų identiškų mokyklų, Vilniaus mieste kerta per reformos šaknis. Vilniaus situacija skiriasi nuo provincijos.