Vilniuje duris atvers Litvakų kultūros ir dailės centras

Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus ketvirtadienį pristatys visuomenei naują padalinį – Litvakų kultūros ir dailės centrą.

Čia bus kaupiamas, tyrinėjamas ir įvairiomis formomis populiarinamas litvakų kultūros materialusis bei nematerialusis paveldas, saugoma Lietuvos žydų bendruomenės tautinė savastis, stiprinami ir plečiami ryšiai su įvairiose pasaulio šalyse gyvenančiais litvakais, bendradarbiaujama su kitais Lietuvos ir užsienio muziejais bei privačiais kolekcininkais, pranešė muziejus.

Tikimasi, kad Litvakų kultūros ir dailės centras taps Lietuvos piliečių ir atvykstančių turistų traukos objektu, kuris pratęs turistinį Europos žydų kultūros paveldo šiaurės kelią.

Ypatingą dėmesį centro darbuotojai skirs informacijos sklaidai ir edukacijai, siekdamas įveikti negatyvius stereotipus, įsisenėjusius mitus bei antisemitizmo apraiškų priežastis, ugdys pilietiškumą ir pagarbą tėvynei, skatins toleranciją ir tarpusavio supratimą visuomenėje.

„Vienas svarbiausių Litvakų kultūros ir dailės centras ekspozicijų tikslų yra per pažinimą skatinti lankytojo empatiją ir suvokimą, kad Lietuvos žydų kultūra jam nesvetima, kad ji yra sudėtinė Lietuvos ir pasaulio kultūros dalis“, - sakoma muziejaus pranešime spaudai.

Be kita ko, tikimasi, kad centras sustiprins garsių pasaulio litvakų dėmesį ir atnaujins jų ryšį su gimtine, ar savo tėvų, senelių, prosenelių kilmės šalimi.

Litvakų kultūros ir dailės centras įsikurs autentiškai restauruotame Vilniaus senamiesčio pastate, buvusioje žydų Tarbut gimnazijoje Pylimo gatvėje. Virtualiose ir interaktyviose ekspozicijose bus naudojamos hologramos, erdvės papildymo technologijos, 3D šalmai, akiniai, pirštinės ir kitos moderniausios priemonės, padėsiančios lankytojui betarpiškai pasijusti istorinių įvykių dalyviu, susipažįstant su litvakų istorija ir kultūra.

Centre bus pristatomi siužetai apie Vilniaus Gaoną ir rabiną Icchaką Elchananą Spektorių, defibriliatoriaus išradėją ir Nobelio taikos premijos už veiklą, nukreiptą prieš branduolinį karą, laureatą Bernardą Lowną (Bernardą Louną), kitus Nobelio premijos laureatus – biochemiką ir genetinio kodo tyrinėtoją Sydney Brennerį (Sidnėjų Brenerį), chemikus Aaroną Klugą ir Melviną Calviną (Melviną Kalviną), biofiziką Michaelį Levittą, fiziką Davidą Lee (Deividą Ly), poetą Josifą Brodskį ir rašytoją Nadiną Gordimerį, Izraelio prezidentą Shimoną Peresą (Šimoną Peresą), pasakos „Daktaras Aiskauda“ herojaus prototipą gydytoją Cemachą Šabadą, esperanto kalbos kūrėją Liudviką Zamenhofą, rašytoją Abraomą Suckeverį, „Warner Bros“ įkūrėjus brolius Wonskolaserius, Erkiulio Puaro vaidmenį atlikusį Davidą Suchet (Deivydą Sušej), smuikininką Jaša Heifecą, pianistą Leopoldą Godovskį, tapytoją Marcą Chagalą (Marką Šagalą), pirmąjį žydų skulptorių Marką Antokolskį ir jo sekėją Žaką Lipšicą, dailininką Viktorą Davidą Brennerį, sukūrusį JAV vieno cento vertės monetos dizainą, bei kitas asmenybes.

Centre bus rengiami koncertai, filmų peržiūros, spektakliai ir poezijos vakarai, vyks simpoziumai, konferencijos, seminarai ir paskaitos, bus organizuojamos aktyvios edukacinės programos vaikams ir suaugusiems, veiks biblioteka-skaitykla, kavinė, suvenyrų parduotuvė ir knygynas.

Žydai Lietuvoje įsikūrė dar XIV amžiuje, o Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė Vilnius nuo XVIII amžiaus tapo svarbiu žydų kultūros centru, miestui prigijo „Šiaurės Jeruzalės“ vardas.

Antrojo pasaulinio karo metais per nacistinės Vokietijos okupaciją nužudyta per 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų.