Vilnius plūduriuoja skolose, o savo skolininkus nurašo

Skolos tapo beviltiškos

Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba įvertino, ar yra nustatyta tvarka, ar jos laikomasi, išieškant skolas biudžetinėse įstaigose, taip pat ar laikomasi teisės aktų reikalavimų, skolas pripažįstant beviltiškomis ir jas nurašant.

Savivaldybės finansinės būklės ataskaitoje 2018 m. gruodžio 31 d. gautinų sumų už turto naudojimą, parduotas prekes, turtą, paslaugas likutis buvo 16,9 mln. eurų. Iš jų skolos savivaldybės biudžetinėms įstaigoms sudarė 5 040 397 eurus.

Didžioji dalis skolų ugdymo įstaigose susidarė už turto naudojimą – sporto salių, kitų patalpų nuomą, suteiktas paslaugas. Mokyklos lengva ranka sudarinėjo nuomos sutartis, bet ne visoms ši komercinė veikla nešė pinigus. Nuomininkai treniravosi, organizavo varžybas ir kitus renginius, mokyklų sąskaita naudojosi elektra, komunalinėmis paslaugomis, bet ne visi už tai susimokėjo. Buvo ir tokių, kurie metų metus tempė skolas, nė neketindami atsiskaityti.

Pavyzdžiui, Vilniaus Fabijoniškių mokyklai skolininkai nesumokėjo beveik 35 tūkst. eurų, ši suma susikaupė nuo 2010 m., Pilaitės gimnazija 9 metus toleravo skolininkus ir neatgavo net 37 tūkst. eurų, Simono Daukanto progimnazija nuo 2009 m. neapmokėtų paslaugų suteikė už beveik 32 tūkst. eurų.

Tokia "labdara" užsiiminėjusių įstaigų vadovai turi geležinį argumentą – skoloms išieškoti nebuvo teisinio pagrindo. Savivaldybės auditoriai patvirtino, kad nei pačiose švietimo bei ugdymo įstaigose, nei biudžetinėje įstaigoje "Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita", kuri centralizuotai tvarko mokyklų finansus, nebuvo nustatytos skolų, susidariusių už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas, išieškojimo procedūros. Ši tvarka atsirado tik šių metų birželį, tačiau įsisenėjusias skolas susigrąžinti galima nebent skolininkų gera valia.

Neturi buhalterijos

Beveik 46 tūkst. eurų įsisenėjusių skolų prisikaupė Balio Dvariono muzikos mokykloje. Ugdytinių tėvai sutartyse įsipareigoja susimokėti savivaldybės nustatytą mokestį už savo vaikų mokslus du kartus per metus – iki spalio 31 d. ir kovo 31 d. Jeigu tėvai vėluoja susimokėti daugiau nei  mėnesį, mokykla turi teisę išbraukti mokinį iš sąrašų. Tačiau B.Dvariono muzikos mokyklos administracija neatkreipė dėmesio į tai, kad dalis tėvų nesilaiko sutartinių įsipareigojimų, o mokiniai ir toliau lankė užsiėmimus. Auditoriai aptiko atvejų, kad už mokslus nemokėta net 10 metų, o skolininkai seniausiai šioje mokykloje nesimoko.

Mokyklos direktorei Laimutei Užkuraitienei savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba rekomendavo kontroliuoti mokesčius už mokslą, išieškoti iš tėvų skolas už vaikų ugdymą, o tokias, kurių jau neįmanoma atgauti, pripažinti beviltiškomis.

L.Užkuraitienė stebisi, kaip galėjo susidaryti dešimttūkstantinės skolos, mat muzikos mokykla nieko nenuomoja, o socialiai remtini vaikai atleisti nuo mokesčio už mokslą. Ir pats mokestis toli gražu nėra kosminis – ankstyvojo ugdymo programa per mėnesį kainuoja 14,48 euro, pagrindinio ugdymo – 21,72 euro.

"Man tikrai sunku pasakyti, kokiu būdu tas skolas išieškoti – juk mokykla net savo buhalterijos neturi, viską tvarko įmonė "Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita", ji ir sąskaitas už mokslą siunčia, ir visi apmokėjimo kvitai ten keliauja, – kalbėjo direktorė. – Pati savivaldybė yra patvirtinusi mokesčio nuolaidas, pavyzdžiui, kai du vaikai iš tos pačios šeimos lanko mūsų mokyklą, o socialiai remtini tiesiog atneša pažymas ir yra nuo mokesčio atleidžiami. Nemanau, kad čia atvejai, kai tėvai negalėjo susimokėti dėl skurdo ar socialinių dalykų, greičiau kaltas aplaidumas."

515,8 tūkst. – tiek eurų iš 2 mln. yra beviltiškos skolos, kurias Vilniaus m. savivaldybė planuoja nurašyti.

Pasak L.Užkuraitienės, mokykla iš tikrųjų neseniai gavo raštą iš savivaldybės, kad dalis išvykusių vaikų B.Dvariono mokyklą paliko neatsiskaitę už tam tikrus laikotarpius. Mokytojai siuntė jiems laiškus elektroniniu paštu, buvo gauti keli pasiaiškinimai, kad prieš išvykdami nespėjo apmokėti, o paskui skolas tiesiog užmiršo.

"Keletas rašė, kad pervedė pinigus. Žinote, čia jau nuo žmonių geranoriškumo priklauso, nes mokykla neturi galimybių, pavyzdžiui, kreiptis į antstolius ar kažkokiu kitu teisiniu būdu išsireikalauti, kad skolas sumokėtų," – teigė L.Užkuraitienė.

Žemę nuomojo dykai

Skolininkus toleravo ir pati Vilniaus miesto savivaldybės administracija, neatgavusi per 2,3 mln. eurų. Didžioji dalis (98 proc.) skolų susidarė už valstybinės žemės nuomą.

Klausimas: galbūt vienas kitas milijonas sostinės valdžiai per menki pinigai ir tiesiog neverta vargti aiškinantis, dėl kieno kaltės mokesčiai neišieškoti iš skolininkų, besinaudojusių valstybine žeme arba mokyklų sporto salėmis?

Skirtingai negu mokyklose, Vilniaus miesto savivaldybėje yra patvirtintos skolų išieškojimo procedūros, nuo 2010 m. galioja tvarka, kaip skolos pripažįstamos beviltiškomis ir tuomet jas galima nurašyti. Pagal minėtą tvarką kasmet iki rugsėjo 15 d. Finansų ir strateginio planavimo departamento Mokesčių skyrius privalo pateikti skolininkų sąrašą, dokumentus apie pastangas susigrąžinti skolas, įrodymus apie skolų beviltiškumą, jeigu skolininkas miręs, bankrutavęs ir pan. Tačiau auditoriai nustatė, kad valdininkai ne visada laikėsi šios tvarkos, dažnu atveju net nesikreipė į savivaldybės teisininkus, kad šie imtųsi skolų išieškojimo procedūrų.

Pernai valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimai siekė per 2 mln. 40 tūkst. eurų. Iš jų net 57 proc.arba beveik 1,17 mln. eurų nesumokėti ilgiau nei 5 metus. Nuo 4 iki 5 metų nesumokėta 107,5 tūkst. eurų, nuo 3 iki 4 metų – 112,8 tūkst. eurų, nuo 2 iki 3 metų – 188,7 tūkst. eurų. 267,2 tūkst. eurų skolininkai nemokėjo 1–2 metus, o nuomininkų įsiskolinimas už 2018 m. siekė 196,5 tūkst. eurų.

Galbūt tai didmiesčio valdžiai per menki pinigai ir tiesiog neverta vargti aiškinantis, dėl kieno kaltės mokesčiai neišieškoti iš skolininkų, besinaudojusių valstybine žeme arba mokyklų sporto salėmis? Šį klausimą svarstęs savivaldybės tarybos Kontrolės komitetas nuleido rankas, mat po ką tik įvykusio administracijos struktūros pakeitimo nebeliko Finansų ir strateginio planavimo departamento, o buvęs Mokesčių skyrius virto Mokesčių poskyriu naujai įsteigto Finansų ir ekonomikos skyriaus sudėtyje.

Milijonas šen ar ten

Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba savo ruožtu rekomendavo administracijos direktoriui iki kitų metų kovo atrinkti Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo sistemoje įsisenėjusias skolas ir imtis priemonių dėl jų išieškojimo arba nurašymo.

Administracijos direktorius Povilas Poderskis

Šis darbas Vilniaus miesto savivaldybėje jau vyksta. Administracijos direktorius Povilas Poderskis "Vilniaus dieną" informavo, kad šių metų lapkričio 21 d. duomenimis, valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoka siekė lygiai 2 mln. eurų. Vadinasi, per 11 mėnesių skola sumažėjo apie 40 tūkst. eurų.

Pasak P.Poderskio, 515,8 tūkst. eurų iš 2 mln. yra beviltiškos skolos, kurias planuojama nurašyti, kadangi yra gauti išieškojimo negalimumo dokumentai.

Kreditorinių reikalavimų šiuo metu yra pateikta dėl 424,6 tūkst. eurų, o teisme arba per antstolius bandoma išieškoti 190,3 tūkst. eurų. Likusi 867,6 tūkst. eurų skola, iš jos 572,1 tūkst. eurų sudaro įsiskolinimai, kurių vieno mokėtojo skolos dydis yra mažesnis nei 300 eurų.

201 mln. eurų – tiek gruodžio pradžioje skolinga buvo sostinės savivaldybė.

Pagal savivaldybės patvirtintą tvarką tokios skolos, kai per vienerius metus iš skolininko neatgauta suma neviršija 300 eurų, gali būti pripažįstamos beviltiškomis ir nurašomos. Prieš tai tereikia surinkti įrodymus, kad jas bandyta susigrąžinti – skolų suderinimo aktus, susitikimų su skolininku protokolus, registruotus laiškus fakso pranešimus, bankų informaciją, susijusią su skolininko finansinės būklės įvertinimu, ir pan.

Valstybinės žemės nuomininkai gali išsisukti nesumokėję savivaldybei dar per 572 tūkst. eurų?

"Su skolomis, kurios yra mažesnės nei 300 eurų, bus dirbama ir nustatyta tvarka jos bus teikiamos nurašymui, – patvirtino P.Poderskis. – Paskutinį kartą skolos buvo nurašytos 2017 m. gegužę, ir tai buvo 2011–2016 m. likviduotų įmonių skolos. Sutinkame, kad beviltiškų skolų nurašymas, kuris susijęs su įmonių bankrotu ir jų likvidavimu, galėtų būti dažnesnis procesas, tačiau prioritetas yra teikiamas darbui su mokesčių mokėtojais – nuolat siunčiami priminimai, raginimai susimokėti skolas, ypač didesnes sumas."

Skolos švietimo įstaigoms, pasak jo, nuo jų išieškojimo tvarkos patvirtinimo per kelis mėnesius sumažėjo apie 118,4 tūkst. eurų.

"Nežinau, ką ir komentuoti, nes didžiausia skolų dalis – sumos, susidariusios 2015–2019 m., kai "Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita" pradėjo tvirtinti sutartis ir dėl to pajamos iš nuomos išaugo dvigubai. Pavyzdžiui, 2014 m. buvo surinkta apie 360 tūkst. eurų, o pernai – beveik 651 tūkst. eurų. Iki to laiko įstaigos dėdavosi sutartis į stalčius, sąskaitos išrašomos nebuvo, tai ir tų skolų mažiau. Be to, buvo sudaromos paramos arba bendradarbiavimo sutartys, kai mokyklos įsileisdavo į sales nuomininkus neatlygintinai, o šie suremontuodavo savo sąskaita jiems tas patalpas, – aiškino P.Poderskis. – Šiuo metu įstaigos deda visas pastangas skoloms išieškoti, o nurašomos bus tik senesnės nei 10 metų skolos. Šiandien tokių beviltiškų skolų suma už patalpų nuomą yra apie 19 tūkst. eurų."