Vilnius ruošiasi 700 jubiliejui: sukurta programa ir koncepcija

„Pirmąkart istorijoje minėdami Lietuvos sostinės jubiliejų turime galimybę sustiprinti šalies piliečių bendrystės ryšius, savivertę, istorinę bei pilietinę savimonę, aktualizuoti turtingą Vilniaus paveldą, apsvarstyti ir sutarti, kaip toliau Lietuvos sostinę kursime, kokiais darbais Vilniaus garsą Europoje ir pasaulyje skleisime“, – sako vienas programos rengėjų, Vilniaus miesto tarybos narys Darius Kuolys.

Vilniaus 700-ojo jubiliejaus programos išskirtinumas – atvirumas. Vilniaus bendruomenė, Lietuvos visuomenė, išeivija – visi gali siūlyti programai savo idėjas ir projektus. Pasak  D. Kuolio, labai svarbu siejant sostinės praeitį su ateitimi kurti ir puoselėti Vilnių ir kaip laisvų žmonių bendruomenę, ir kaip kultūrų dialogo erdvę.

„Istorija nėra tik datos. Istoriją mes kuriame patys. Todėl labai džiaugiuosi, kad jau dabar yra žmonių, kurie nori prisidėti prie Vilniaus miesto jubiliejaus minėjimo, nes mes jaučiame didelį alkį ir tai parodė Vilniaus miesto gimtadienio dienos renginiai sausį, kuriuose panoro dalyvauti gausybė vilniečių. Tikiu, kad atviros programos platformoje mes vienysimės ir kartu kursime savo naują tradiciją“, – sakė Valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja Jolanta Karpavičienė.

Kartu su  programa „Vilniui 700“ buvo patvirtinta ir Vilniaus dienos minėjimo koncepcija. Joje numatyta, jog sausio 25-ąją – Lietuvos sostinės pirmojo paminėjimo dieną – Vilnius minės įspūdinga gausa kultūros renginių: vilniečių ir sostinės svečių lauks parodos, edukacinės veiklos, koncertai, šviesos instaliacijų projektai. Vilniaus dieną vainikuos įspūdingas koncertas ir Šv. Kristoforo apdovanojimų ceremonija. Visi muziejai, restoranai, barai, kavinės kviečiami skirti sausio 25 dieną Vilniaus minėjimui.

Vilnius, kaip miestas ir sostinė, pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltinuose – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323-iųjų sausio 25-ąją rašytame laiške Vakarų Europos krikščionims. Šiuo valdovo laišku Lietuva kreipėsi į Vakarų pasaulį kaip ori ir savarankiška jo dalis ir paskelbė siekianti dialogo su kitomis Europos tautomis. Miestas laiške iškyla kaip valstybės sostinė: Lietuvos valdovas Vilnių pavadina „mūsų miestu“.