Kalinių balsų pirkimo byloje – teismo malonė

Vilniaus apygardos teismas penktadienį paskelbė išteisinamąjį nuosprendį kalinių balsų pirkimo Darbo partijos kandidatų naudai byloje. Trijų teisėjų kolegija nusprendė, kad visi anksčiau nuteisti asmenys turi būti išteisinti, jiems panaikinamos kardomosios priemonės.

Teisėja Vitalija Norkūnaitė sakė, kad kolegija sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl faktinių bylos aplinkybių, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka dėl veikos kvalifikavimo - kad nuteistieji savo veiksmais pasikėsino trukdyti pasinaudoti rinkimų teise.

„Šiuo nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistųjų veiksmus, būtina numatytų alternatyvių veiksmų, kuriais būtų pasikėsinę trukdyti rinkėjams realizuoti savo teisę rinkti. Tačiau pats savaime rinkėjo (rinkėjų) papirkimas dar nereiškia nusikalstamos veikos, numatytos BK 172 str., padarymą. Kaltininką pripažįstant kaltu padarius minėtą nusikaltimą būtina nustatyti, kad papirkdamas rinkėją (rinkėjus), jis taip pat trukdė rinkėjui (rinkėjams) realizuoti savo teisę rinkti“, - rašoma išteisinamajame nuosprendyje.

Teismas taip pat teigia, kad byloje nėra duomenų, liudijančių, kad kokia nors suma buvo perduota konkrečiam ar konkretiems rinkėjams, kad šie balsuotų už Darbo partiją daugiamandatėje rinkimų apygardoje.

Kolegija mano, kad taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog kaltinime nurodytais nuteistųjų veiksmais buvo pasikėsinta daryti įtaką rinkėjų netrukdomam ir nekontroliuojamam balsavimui, jų apsisprendimui dalyvauti rinkimuose ir balsuoti, t. y. realizuoti savo teises rinkti.

Vis dėlto teismas pripažino, kad yra įrodyta, jog nuteistieji siekė papirkti rinkėjus balsuoti už tam tikrą politinę partiją ir jos kandidatus, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad rinkėjai realiai nebuvo papirkti ir nebuvo įtakotas jų sprendimas balsuoti už jų pasirinktą politinę partiją ir konkrečius kandidatus, šis nuteistųjų ketinimas nebuvo įgyvendintas.

Teisėjų kolegija pareiškė, kad ir nebuvo pasikėsinta trukdyti pasinaudoti rinkimų teise, nes veika nutrūko iki pasikėsinimo stadijos, t. y. rengiantis daryti nusikaltimą. Teismas sako, kad rengimasis padaryti nusikaltimą yra baudžiamas, tačiau baudžiamoji atsakomybė kyla tik už rengimąsi padaryti sunkų ir labai sunkų nusikaltimą.

„Kaip žinia, nusikalstama veika, numatyta LR BK 172 str. 1 d. nepriskiriama sunkių ar labai sunkių nusikaltimų kategorijai, todėl kaltinamieji negali atsakyti baudžiamąja prasme dėl rengimosi padaryti nusikaltimą, numatytą LR BK 172 str. 1 d.“, - rašoma nuosprendyje.

Byla Vilniaus apygardos teisme nagrinėta pagal dviejų nuteistųjų - Eugenijaus Maciulevičiaus ir Viačeslavo Ždanovičiaus - apeliacinius skundus. Dar du nuteistieji - Vladislavas Gaidis ir Igoris Sologubas - skundų padavę nebuvo, tačiau teismas juos taip pat išteisino. Nauju nuosprendžiu konstatuota, kad asmenys nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vilniaus apygardos teismo verdiktas nėra galutinis - šalys dar gali rašyti kasacinius skundus Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Prokuroras Redas Savickas sakė, kad perskaitys nuosprendžio motyvus ir įsigilinęs nuspręs dėl skundo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas šioje byloje nuosprendį paskelbė pernai lapkričio 8 dieną.

E.Maciulevičiui ir buvusiam Darbo partijos kandidatui į Seimą V.Ždanovičiui buvo skirtos po 200 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio - po 26 tūkst. - baudos.

Vilniečiui V.Gaidžiui teismas skyrė pusės metų laisvės atėmimą, o I.Sologubui - laisvės apribojimą vieneriems metams ir 90 valandų viešųjų darbų.

Kadangi anksčiau penkis kartus teistas V.Gaidis šiuo metu atlieka bausmę už kitus nusikaltimus, subendrinus su bausme už juos, vilniečiui teks nelaisvėje praleisti dvejus metus ir tris mėnesius.

Nuosprendį paskelbęs teisėjas Mindaugas Striaukas tada pažymėjo, kad nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tačiau sukėlė atgarsį visuomenėje, turėjo įtakos Seimo narių skaičiui.

Kaltinamasis V.Gaidis apylinkės teismo posėdžiuose teigė, kad visai nesirengė organizuoti balsavimo už pinigus, o norėjo atskleisti, kaip vyksta rinkimai Lietuvoje.

Vyras tikino, kad prie prekybos centrų dalijo kupiūras po 50 litų, kad žmonės balsuotų už Lenkų partiją (už Lenkų rinkimų akciją - BNS). Pats tikino, kad už Darbo partiją niekada nebūtų balsavęs ir neagitavęs, balsuotų už Lenkų rinkimų akciją.

Susitikimai viešosiose Vilniaus vietose - prie degalinės, kavinėse, prie Sporto rūmų - buvo slapta filmuojami automobilio signalizacijos pakabuku.

Jis tikino, kad įkalinimo įstaigose esantiems asmenims netgi nusiuntė iš viso 3 tūkst. litų, kad jie tik nebalsuotų už Darbo partiją.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, V.Gaidis, I.Sologubovas, E.Maciulevičius ir buvęs Darbo partijos kandidatas į Seimą V.Ždanovičius, veikdami bendrininkų grupėje, susitarė už 30 tūkst. litų papirkti 3 tūkst. asmenų, kad šie balsuotų už Darbo partiją daugiamandatėje rinkimų apygardoje, taip pat reitinguotų Darbo partijos sąraše esančius penkis jos narius: Joną Pinskų, Živilę Pinskuvienę, Jolantą Gaudutienę, Vytautą Gricių ir V.Ždanovičių.

Tyrėjai nustatė, kad įtariamųjų susitikimai dėl balsų pirkimo vyko Darbo partijos būstinėje Gedimino prospekte, taip pat sostinės kavinėse.

Pasak Generalinės prokuratūros, V.Gaidis ir I.Sologubovas iš E.Maciulevičiaus ir V.Ždanovičiaus tam reikalui gavo 5 tūkst. litų, tačiau nebaigė vykdyti nusikalstamos veikos - sutrukdė pareigūnai.

Kalinių balsų pirkimo istoriją pareigūnai išnarpliojo pradėję kitą tyrimą - dėl vengimo atlikti laisvės atėmimo bausmę. Siekiant nustatyti bausmę vengiančiojo atlikti buvimo vietą, 2012 metais atlikta krata automobilyje, per kurią paimtos dvi USB atmintinės. Jose rasti keturi filmuoti vaizdo įrašai su asmenų pokalbiais, kuriuose asmenys kalba apie balsų pirkimą laisvės atėmimo vietose.

Remiantis tuo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise.

V.Ždanovičius Darbo partijos sąraše buvo įrašytas 118-uoju numeriu, po reitingavimo per rinkimus jis pakilo į 48 vietą.

Skundą dėl Seimo rinkimų rezultatų nagrinėjęs Konstitucinis Teismas (KT) buvo konstatavęs, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai nustatant Darbo partijos kandidatų eilę buvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas. KT savo išvadoje konstatavo, kad Rinkimų komisija turėjo informacijos apie galimą balsų pirkimą minėtų kandidatų naudai, tačiau į ją neatsižvelgė. Todėl remdamasis KT nutarimu, Seimas 2012 lapkričio 14 dieną priėmė sprendimą, kad Darbo partijos kandidatai Živilė Pinskuvienė, Jolanta Gaudutienė bei Jonas Pinskus nėra išrinkti Seimo nariais. Jų vietas partijos Seime užėmė kito "darbiečių" kandidatų sąrašo atstovai.

Įstatymas numato, kad asmuo už trukdymą pasinaudoti rinkimų teise gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.