Sausio 13-osios byla: KGB karininkas kaltės nepripažįsta

Už akių teisiamo buvusio KGB karininko Michailo Golovatovo advokatas sako, kad jo klientas kaltės nepripažįsta, Sausio 13-osios bylą vertina kaip politinę.

„Jam labai keista (dėl proceso – BNS), jis mano, kad byla yra politinė“, – BNS trečiadienį sakė M. Golovatovo advokatas Ryšardas Burda.

Šis aukštas karininkas 1991 metų sausio 11-13 dienomis vadovavo „Alfa“ grupei, ji šturmavo Vilniaus televizijos bokštą ir radijo ir televizijos pastatus Vilniuje.

M. Golovatovui prokuratūra inkriminuoja tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymą, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimą, kankinimą ar kitokį nežmonišką elgesį su jais, draudžiamą karo ataką bei uždraustų karo priemonių naudojimą. Kaltinamąjį siūloma įkalinti iki gyvos galvos.

Bylos duomenimis, 69 metų kaltinamasis gyvena Maskvoje.  M. Golovatovas iš nedaugelio kaltinamųjų turi samdomą advokatą. Didžiajai daugumai Sausio 13-osios bylos kaltinamųjų teisme atstovauja valstybės skirti gynėjai.

M. Golovatovo advokatas trečiadienį teismui pradėjo sakyti maždaug 70-tyje puslapių išdėstytą ginamąją kalbą.

Juk tai tarptautinis dviejų valstybių konfliktas. Žinau, kad atsakymų į šiuos klausimus nesulauksime, nes jie yra ne teisininkų, o politikų rankose, kitaip tariant, interesų grupių rankose.

„Žemai lenkdamas galvą visiems žuvusiems už Nepriklausomybę 1991 metų sausio 13-ąją, norėtųsi išvengti savo kalboje aplinkybių, susijusių su kiekvieno žuvusiojo mirtimi. (...) Todėl, kad nė vieno žuvusiojo šviesioji atmintis neverta teisininkų ginčo dėl prokurorų padarytų klaidų, aplaidumo, tyrimo vilkinimo ir kitų aplinkybių, dėl ko ne vienas šioje byloje pasisakęs gynėjas sudėjo akcentus savo baigiamojoje kalboje“, – per teismo posėdį sakė advokatas R. Burda.

Jis mano, kad kaltintojas nesugebėjo nustatyti nei tiesioginių, nei netiesioginių sąsajų tarp nukentėjusiųjų mirčių ar sužalojimų ir kaltinamųjų veiksmų, surasti ištirti šaunamųjų ginklų, atlikti balistines ekspertizes, kitokių sausio įvykių rekonstrukcijos veiksmų, kas, kokiais veiksmais nužudė Lietuvos žmones, tapusius laisvės skydais.

„Todėl gerbdamas žuvusiųjų atminimą ir ginamojo prašymą susilaikau nuo žuvusiųjų žūties aplinkybių“, – sakė advokatas.

Kaltinamajame akte teigiama, kad M. Golovatovas ir kiti kaltinamieji žinojo, kad tarp dviejų pasaulinių karų Lietuva buvo nepriklausoma valstybė, Molotovo-Ribentropo pakto pasekmes, 1940 metais įvykusį sovietų kariuomenės įsiveržimą į Lietuvą ir po to sekusią šalies okupaciją, 1990 metų kovo 11-ąjį įvykusį Nepriklausomybės atkūrimą. Advokatas sako, kad tai tik kaltintojų prielaidos, kad M. Golovatovas galėjo žinoti šiuos istorinius faktus.

Advokatas išreiškė abejones, ar pastato užėmimo, perėmimo saugojimui planavimas yra politikos vykdymas.

Kaltinime rašoma, kad 1990 metų pabaigoje M. Golovatovas su kitais asmenimis buvo įtrauktas į dviejų ministrų, Valstybės saugomo komiteto pirmininko, aukščiausio rango TSKP veikėjo sukurtą organizuotą grupę.

„Kaip mes visi prisimename nuo „Vilniaus brigados“ pažabojimo laikų, kiekvienoje organizuotoje grupėje privalo būti vadas, kas jis, kokia buvo hierarchija šioje grupėje?“, – klausė advokatas R. Burda.

Jis taip pat stebėjosi, kad Lietuva dėl sausio įvykių iki šiol nesikreipė į Jungtines Tautas dėl tarptautinio tribunolo steigimo.

„Juk tai tarptautinis dviejų valstybių konfliktas. Žinau, kad atsakymų į šiuos klausimus nesulauksime, nes jie yra ne teisininkų, o politikų rankose, kitaip tariant, interesų grupių rankose“, – sakė M. Golovatovo advokatas.

Kaltinime rašoma, kad organizuotos grupės nariai, vykdydami ir remdami  Sovietų sąjungos, Komunistų partijos bei jos padalinio Lietuvoje politiką, turėdami tikslą neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę ir pažeisti teritorijos vientisumą, nutarė tai įgyvendinti darant tai nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, pažeidžiant humanitarinės teisės papročius, tarptautines sutartis ir kitus tarptautinius įsipareigojimus.

„Kaltintojai suplaka į vieną krūvą kelių nusikalstamų veikų požymius, pasiūlydami teismui ir gynybai iš valstybės perversmo nusikaltimo požymių išlukštenti nusikaltimų žmoniškumui požymius“, – sako R. Burda.

Jis mano, kad jo klientui pareikštas kaltinimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, prieštaraujantis tarptautinėms teisės normoms, Lietuvos Konstitucijai ir Baudžiamojo proceso kodeksui.

Savo kalboje R. Burda paminėjo Austrijos teisininko poziciją, kuomet M. Golovatovas 2011 birželį buvo sulaikytas šioje šalyje.

„Gynėjas Austrijoje pareiškė, kad orderis surašytas nekorektiškai, Austrija, kaip ir bet kuri kita ES valstybė, negali įvykdyti orderio, nes jame pateikti kaltinimai yra aiškiai politinio pobūdžio“, – citavo R. Burda.

Jis taip pat atkreipė teismo dėmesį į Europos Žmogaus teisių teismo sprendimą byloje „Kuolelis, Bartoševičius, Burokevičius prieš Lietuvą“. Pasak R. Burdos, Strasbūro teismas savo sprendimu pritarė Lietuvos teismų nuomonei, sausio įvykius įvertinusiai kaip valstybės perversmo nusikalstamą veiką.

Kaltinamajame akte nurodoma, kad M. Golovatovas pažeidė 1945 metų Jungtinių tautų chartijoje įtvirtintus taikos, saugumo, tautų apsisprendimo, pagarbos žmogaus teisėms principus.

„M. Golovatovas nei de jure nei de facto negalėjo pažeisti Jungtinių Tautų chartijos, kadangi jis nėra Jungtinių Tautų tarptautinės organizacijos steigėjas ar šios chartijos vykdytojas. Šios chartijos preambulėje yra nustatyta, kad „Mes, Jungtinių tautų tautos“, mūsų vyriausybės per atstovus pritaria šiai chartijai ir ja įsteigia tarptautinę organizaciją, pavadintą Jungtinės Tautos. Šios chartijos pažeidėjas yra ne fizinis asmuo, o tauta ar jos atstovas – Vyriausybė“, – mano M. Golovatovo gynėjas.

Jis sako, kad šis tarptautinis teisės aktas nėra implementuotas į Lietuvos Baudžiamąjį kodeksą, todėl negali būti nacionalinės baudžiamosios teisės šaltiniu.

R. Burda sako, kad nė vienas iš sovietų karininkų nedavė įsakymo žudyti žmones, tikslas tebuvo pastatų užėmimas.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Byla dėl Sausio 13-osios įvykių jau baigiama nagrinėti teisme, kalbas sako kaltinamųjų gynėjai.

Sausio 13-osios byloje daugiau kaip 60 asmenų kaltinami karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui, dauguma jų teisiami už akių.

Buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir kai kuriuos karininkus Lietuvos prokuratūra siūlo įkalinti jį iki gyvos galvos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

???

??? portretas
Tai buvo politinių viršūnių sprendimai, - kodėl už tuos sprendimus turi atsakyti sistemų pėstininkai?

Makas

Makas portretas
Parasykit nors viena kgbista, pripazinusi savo kalte... :D
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių