- Vidmantas Matutis [2]
- [3]
- [3]
- Teksto dydis:
- Spausdinti [4]
Prieš 25 m. įkurta Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega” tapo pavyzdžiu, kaip turi vystytis uostas diegdamas naujas, modernias ir našias technologijas.
„Begai” – nauja niša
„Begos” dar nebuvo, kai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo nutrūko įmonių tiekimas ir eksportas į rytus. Reikėjo persiorientuoti gabenti produkciją į Vakarus. Klaipėdos uostas nebuvo pasiruošęs – nekrovė palaidų trąšų, cemento, grūdų, skystų ne naftos produktų. Per jį pagrinde keliavo metalai, naftos produktai…”, – prisiminė dabartinis „Begos” valdybos pirmininkas Aloyzas Kuzmarskis.
Kurti pirmąją privačią laivų krovos kompaniją pradėta ruoštis nuo 1991 m. pabaigos. 1992 m. Jonavos „Azotas“, Kėdainių chemijos gamykla, Klaipėdos kartono kombinatas, Akmenės cemento gamykla ir Klaipėdoje įkurta „Ega“ įsteigė Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją „Bega“. Jos vadovu tapo A.Kuzmarskis. Kompanijoje pradžioje buvo 10 darbuotojų. Dabar jų per 280.
Pradžioje „Begai“ išnuomota 70 tūkst. kv. metrų buvusi Klaipėdos celiuliozės kombinato teritorija su 650 m ilgio pakrante ir laivams krauti tinkama apie 100 m krantine su 3,6 m gyliu.
Pirmasis laivas „Vinga“ buvo pakrautas 1992 m. lapkričio 19 d. Jis išgabeno
1199,5 tonas Jonavos „Azoto“ amonio salietros. Pirmieji kroviniai buvo karbamidas, salietra didmaišiuose. Jas gabeno geležinkelio vagonais. Maišai būdavo kraunami krantinėje į aukštas rietuves. Didmaišius kėlė kranu, triume juos atrišdavo ir pildavo į laivus palaidus. Maišus grąžindavo atgal į gamyklą.
Iš pirmųjų metų A.Kuzmarskiui įsiminė du epizodai. Būdavo reta savaitė, kai nuo bėgių nenuriedėtų vagonai ypač su cementu. Bėgiai tiesiog išsiskėsdavo nuo svorio. Tai buvo signalas, kad geležinkelius reikia perdaryti.
Nuo tada iki šiol „Bega“ kompanijos vidaus geležinkelių vystymui skiria didžiulį dėmesį. Pati yra įsirengusi dalį geležinkelio bėgių, valdo lokomotyvus.
Kitas atvejis iš 1993 m. sausio 18-osios. Į laivą „Startrader“ pakrovus 3850 tonų cemento A.Kuzmarskis kartu su tuometiniu uosto kapitonu Nikolajumi Severinčiku stovėjo ir stebėjo, kaip 5 m gramzdos laivas šliaužia dugnu link kanalo. Baiminosi, kad neužkliūtų už kokio nors netikėtai atsiradusio akmens.
1994 m. „Bega“ krovė 570 tūkst. tonų krovinių, milijoną tonų ji peržengė 1996 m, du milijonus - 1999 m., tris milijonus - 2007 m., keturis milijonus - 2013 m. Dabar bendras jos krovos pajėgumas per 8 mln. tonų.
Dirbo ir investavo, dirbo ir...
„Begos” vystymasis susidėlioja į tris etapus.
Pirmasis dešimtmetis, kai kompanija buvo suformuota su birių ir skystų trąšų krova, vieta cementui krauti, pertvarkytu geležinkeliu ir vagonų iškrovimo stotimis.
„Sudėtingas laikas. Teko vystytis ne nuo „plyno lauko”, o nuo statybinio laužo. Jį reikėjo išvežti, už kiekvieną toną mokėti po 20 ir daugiau litų. Vėliau teritorijai tvarkyti vieni pirmųjų Lietuvoje įsigijome statybinio laužo apdorojimo įrangą. Sutrupintą betoną naudojome keliams tiesti“, - tikino A.Kuzmarskis.
Pirmasis dešimtmetis – „Begos“ įsitvirtinimo ir stabilumo užtikrinimo laikotarpis.
Vystymasis 1995 m. pradėtas nuo švediško birių krovinių krautuvo, kuris orams atšalus nuolat strigdavo, ir 30 tonų keliamosios galios uostinio krano. 1996 m. gegužę pastatytas skystųjų trąšų terminalas su 5 tūkst. tonų talpykla, įsigytas dar vienas krautuvas. Vėliau kasmet skystų trąšų terminalo talpyklų vis daugėjo. 1999 m. rugpjūtį atsirado pirmasis uoste 40 tūkst. t talpos modernus mineralinių trąšų sandėlis su universalia transporterių sistema. Tais pačiais 1999 m. įrengtas ir modernus 20 tūkst. kub. metrų žemės ūkio produktų sandėlis. 2001 m. pastatytas antrasis 60 tūkst. tonų talpos biriųjų trąšų terminalo sandėlis su dengta geležinkelio vagonų iškrovimo stotimi.
„Dirbome, kaupėme pinigus, investavome, dirbome, investavome... Ir taip nuolat pastatydami ar įsigydami ką nors naują“, - mena tą laikotarpį A.Kuzmarskis.
Antrasis kompanijos vystymosi dešimtmetis nuo 2003 iki 2012 m. Tai buvo kompanijos pasiruošimo naujai plėtrai, krantinių statybos ir gilinimo laikotarpis. Pastatytas universalus eksporto-importo sandėlių kompleksas. Jis pritaikytas pakrauti ir iškrauti iš sandėlio laivus per atidaromus stogo liukus.
2005 m. didžioji investicijų dalis skirta naujo skystųjų cheminių medžiagų perkrovimo terminalo statybai. 2006 m. įsigyti vilkikai su cisternomis etilenglikoliui į plastiko žaliavos gamyklą „Orion Global PET“ gabenti. Tais pačiais metais įsigytas modernus mobilusis kranas „Liebherr LHM400“. Investuota į krovos terminalų modernizavimą ir naują įrangą.
2007 m. kompanija „Bega“ įdiegė iš JAV importuojamos kalcinuotos sodos transportavimo paslaugą su 35 tūkst. tonų sandėlio sekcija, modernia geležinkelio vagonų pakrovimo stotimi bei konvejerio linija.
Po įvairių modernizacijų, uosto gilinimo, krantinių pertvarkymo į „Begą“ nuo 2011 m. pradėjo plaukti dideli „Post Panamax“ klasės laivai.
„Antrąjį vystymosi dešimtmetį sukrėtė krantinės nr. 68 griūtis. Ji iš esmės pakeitė kompanijos galimybes priimti didžiuosius laivus. Mums tai buvo sunkus laikotarpis. Gerai, kad Uosto direkcija ryžosi per trumpą laiką sutvirtinti krantines“, - svarstė A.Kuzmarskis.
Per paskutinįjį penkių metų laikotarpį „Begoje“ vyko itin svarbūs procesai. Teritorijoje, kuri buvo išvalyta nuo senų statinių, iškasti net iš 6 metrų gylio betoniniai jų pamatai, ėmė dygti naujas universalus žemės ūkio produkcijos kompleksas su 8 talpyklomis po 20 tūkst. kub.metrų, krovos galerijomis, geležinkelio vagonų ir automobilių iškrovimo ir pakrovimo stotimi. Jau 2017 m. baigta kita dalis su 6 silosinės talpyklomis po 10 tūkst. kub. metrų su galerijomis, geležinkelių ir automobilių krovimo stotimis. Numatytas pilnos apimties žemės ūkio produktų krovos technologinis parkas tiek krauti juos į laivus, tiek iškrauti, tiek perkrauti iš laivo į laivą. „Begoje“ pradėjo veikti pirmasis rytinės Baltijos šalyse žemės ūkio produktų paskirstymo centras (HUB-as).
„Vienu metu talpyklose galime sukaupti 300 tūkst. tonų žemės ūkio produktų. Tai didžiausias ir universaliausias žemės ūkio produktų terminalas visame Baltijos jūros regione“, – didžiavosi A.Kuzmarskis.
Uoste laukia naujų gylių
„Bega“ gali didžiuotis, kad jau iš esmės įgyvendintas kompanijos vystymo planas. Jis buvo apibrėžęs sandėlių, geležinkelių, kelių, iškrovimo stočių, komunikacijų, energetikos, ekologijos, aptarnavimo struktūros zonas. Dabar „Begoje“ dar statomas cemento terminalas. Ir liko vienintelė laisva teritorija, kuri rezervuota pagal poreikį naujiems kroviniams.
Per 25 metus į vystymą pati kompanija investavo per 200 mln. eurų. Sunos būtų buvusios dar didesnės, jei ne kompanijos darbuotojai. „Bega“ niekada nesamdė generalinių rangovų, tik subrangovus. Generalinę rangą vykdė pačios kompanijos statybos ir remonto padalinys, jos specialistai. Tai leido sutaupyti apie 30 proc. investicinių lėšų.
Kiek mažiau nei 100 mln. eurų į naudojamas „Begos“ krantines yra investavusi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Jos investicijos į infrastruktūrą yra svarbios.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos [17]
Nuorodos:
[1] https://klaipeda.diena.lt/%2Bdocument.location.href%2B
[2] https://klaipeda.diena.lt/autoriai/vidmantas-matutis-0
[3] javascript://;
[4] https://klaipeda.diena.lt/print/828493
[5] https://klaipeda.diena.lt/print/828493?psl=2
[6] https://klaipeda.diena.lt/zymes/bega-2
[7] https://klaipeda.diena.lt/raktazodziai/juru-kroviniu-kompanija
[8] https://klaipeda.diena.lt/raktazodziai/juru-kroviniai
[9] https://klaipeda.diena.lt/raktazodziai/imone-bega
[10] https://klaipeda.diena.lt/zymes/aloyzas-kuzmarskis
[11] https://klaipeda.diena.lt/naujienos/verslas/imoniu-pulsas/bega-kyla-ant-technologiju-bangos-828493?komentarai
[12] https://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/menas-ir-pramogos/klaipedos-teatralams-tesiasi-apdovanojimu-metas-bus-iteikta-tradicine-muzos-nominacija-1169117
[13] https://klaipeda.diena.lt/naujienos/verslas/ekonomika/susirupino-ar-visi-tranzitu-vezami-rusiski-grudai-isplukdomi-lietuvos-stiprins-kontrole-1162128
[14] https://klaipeda.diena.lt/naujienos/verslas/ekonomika/susirupino-ar-visi-tranzitu-vezami-rusiski-grudai-isplukdomi-lietuvos-stiprins-kontrole-1162128#comments
[15] https://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/atsparuma-logistikos-pokyciams-didino-ir-kompanijos-bega-terminalu-transformacija-1154478
[16] https://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/atsparuma-logistikos-pokyciams-didino-ir-kompanijos-bega-terminalu-transformacija-1154478#comments
[17] https://klaipeda.diena.lt/galerijos
[18] https://klaipeda.diena.lt/galerijos/vaizdai/klaipedos-valstybinio-muzikinio-teatro-rumu-atidarymo-spaudos-konferencija-1170530
[19] https://klaipeda.diena.lt/galerijos/vaizdai/maitinimo-sektoriaus-darbuotoju-protestas-vilniuje-1170469
[20] https://klaipeda.diena.lt/galerijos/vaizdai/g-landsbergis-susitiko-su-europos-tarybos-generaline-sekretore-1170438
[21] https://klaipeda.diena.lt/galerijos/vaizdai/lkl-vilniaus-rytas-siauliai-8374-1170402
[22] https://klaipeda.diena.lt/galerijos/vaizdai/medininku-pasienio-punkte-kilo-gaisras-1170237
[23] https://klaipeda.diena.lt/galerijos/vaizdai/laisves-alejos-mustyniu-bylos-dalyviai-1170154
[24] https://klaipeda.diena.lt/galerijos/vaizdai/sveikatos-prieziuros-darbuotoju-akcija-vilniuje-1170150
[25] https://klaipeda.diena.lt/galerijos/vaizdai/100-dienu-iki-paryziaus-vasaros-olimpiniu-zaidyniu-minejimas-1170105
[26] https://klaipeda.diena.lt/galerijos/vaizdai/baisogala-ir-jos-apylinkes-kur-planuojama-statyti-rheinmetall-gamykla-1170017
[27] https://klaipeda.diena.lt/galerijos/vaizdai/vilniaus-televizijos-bokste-pristatytos-naujos-erdves-1169945