Performansų meno legendą Mariną Abramovič į Kauną prisikvietęs ir jos parodą surengęs galerijos „Meno parkas“ vadovas Arvydas Žalpys atskleidė daug streso sukėlusius organizacinius užkulisius.
Menas suteikia galimybių matyti ir mąstyti plačiau, ne tik nukreipiant savo žvilgsnį į išorinį pasaulį, bet ir atidžiau pažvelgiant į savo vidų. Kauno paveikslų galerijoje eksponuojama Marinos Abramović paroda „Būties atmintis“ leidžia panirti į lėto laiko tėkmę, o kūrėjos interviu žiūrovui gali tapti postūmiu susitikti su savimi.
Kovo pabaigoje Kaune lankėsi pasaulinio garso performanso menininkė Marina Abramović. Viešnagės metu duodama interviu žurnalistui Ryčiui Zemkauskui kūrėja pasidalijo nuostaba, kad jos knygos „Eiti kiaurai sienas“ („Kitos knygos“, vertė Emilija Ferdmanaitė) lietuviškoje versijoje išgręžta skylė.
„Šlovė ir pinigai – tai garsaus menininko šalutinis poveikis. Didis menininkas turi daug ką paaukoti“, – viešėdama Kaune teigė performanso meno ikona Marina Abramović.
Šiuolaikinio meno žvaigždę Mariną Abramović į Kauną pakvietęs galerijos „Meno parkas“ vadovas Arvydas Žalpys neabejoja: dėl jos parodos „Būties atmintis“ Kaunas pateks į pasaulinį šiuolaikinio meno žemėlapį.
Viena ryškiausių viešnių, atvyksianti į Europos kultūros sostine tapusį Kauną, – performanso sinonimu tapusi serbų menininkė Marina Abramović. Kaune ji skaitys neformalią paskaitą „Performansas. Praeitis. Dabartis. Ateitis.“