Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dienos išvakarėse, iškyla vis dar nesugijusi Antrojo pasaulinio karo žaizda – vilko vaikai – mažieji kaimyninių Rytpūsių gyventojai, kuriems išlikti pokariu padėjo daugybė lietuvių šeimų. Gelbėdamos vokietukus, jos rizikavo būti ištremtos. Išgelbėtieji šiandien apgailestauja, kad nė viena valstybė – nei Lietuva, nei Vokietija – iki šiol nepadėkojo jų gelbėtojams.
Lietuvoje atsirado jau trečia atminties vieta, skirta vilko vaikams – tūkstančiams tragiško likimo Rytprūsių našlaičių, kurie po Antrojo pasaulinio karo, bandydami išgyventi, užplūdo Lietuvą. Visai neseniai Šilutės rajone, Šlažuose, iškilo skulptūra, primenanti anų laikų tragediją.
Bado vaikai yra kitas mums geriau žinomo vilko vaikų arba vokietukų pavadinimas. Prieš 75 metus taip vadinti vaikai iš Rytų Prūsijos išgyveno siaubingą tragediją. Sunku suvokti, bet šiomis dienomis tai kartojasi. Tūkstančiai ukrainiečių vaikų jėga išvežti į Rusiją. Panašu, kad istorijos pamokos liko neišmoktos.
Prieš 30 metų Klaipėdoje į draugiją "Edelweiss" susibūrė Vilko vaikai – žmonės, kurie dešimtmečius buvo priversti slėpti savo kilmę ir siaubingas gyvenimo patirtis. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, iš Rytprūsių kilę, našlaičiais likę vokietukai išsigelbėjimo nuo bado ieškojo Lietuvoje, tačiau išgyvenimo kaina kai kuriems buvo labai didelė.
Vokietijos valdžios iniciatyva mokėti kompensacijas vadinamiesiems vilko vaikams sulaukė atgarsio Lietuvoje – paraiškas pateikė mažiausiai pusšimtis po Antrojo pasaulinio karo į Lietuvą iš buvusios Rytų Prūsijos pabėgusių asmenų.
Rugsėjo 6 d. 17 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejaus parengta kilnojamoji paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“ (lietuvių/vokiečių kalbomis).
Birželio 16 d., ketvirtadienį, 17 val. Šiaulių Fotografijos muziejuje vyks fotografės Claudios Heinermann (Vokietija / Olandija) knygos „Wolfskinder A Post-War Story“ (Vilko vaikai. Pokario istorija) pristatymas ir susitikimas su autore.
Vyriausybė patvirtino neigiamą išvadą pataisoms, kurios išplėstų buvusio beglobio vaiko teisinį statusą galinčių gauti asmenų ratą.
Pagal pataisas, kurias pateikė Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija, buvusiais beglobiais vaikais galėtų būti pripažinti be abiejų tėvų globos Antrojo pasaulinio karo metais ar pokariu likę asmenys, augę vaikų globos įstaigose. Tokį statusą turintys asmenys turi teisę gauti 58 eurus siekiančią nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją.
„Buvo tokių
Vilko vaikai – tokį paslaptingą pavadinimą tarp žmonių gavo vaikai, kurie, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, sugebėjo pabėgti iš Rytų Prūsijos nuo skurdo ir sovietų agresijos į Lietuvą. Tokių vaikų buvo tūkstančiai.