Rusijos planas penktadienį paleisti į Mėnulį nusileidimo aparatą yra naujausias tarptautinių pastangų sugrįžti į Mėnulį pavyzdys, į kurias įsitraukė ne tik didžiausios pasaulio galybės, bet ir nauji dalyviai.
Indija penktadienį paleido raketą, vykdydama misiją nutupdyti nepilotuojamą mėnuleigį Žemės palydovo paviršiuje, ir tai yra antrasis jos bandymas tapti tik ketvirtąja tai padariusia šalimi.
Japonų startuolis „ispace“ pranešė trečiadienį praradęs ryšį su savo nusileidimo Mėnulyje moduliu „Hakuto-R“, o tai gali reikšti, kad jo bandymas tapti pirmąja privačia bendrove, kurios nusileidimo aparatas nusileistų ant Mėnulio paviršiaus, baigėsi nesėkme.
Pietų Korėjos pirmasis Mėnulio orbitinis aparatas „Danuri“ atsiuntė nespalvotų Mėnulio paviršiaus ir Žemės nuotraukų, antradienį pranešė nacionalinis kosmoso centras.
JAV kosminių technologijų bendrovė „SpaceX“ pranešė atidedanti pirmojo pasaulyje privataus nusileidimo į Mėnulį aparato paleidimą – Japonijos įmonės „ispace“ misiją.
NASA trečiadienį paleido galingiausią kada nors pastatytą raketą ir ji įspūdingu pakilimu pradėjo naują pagrindinę amerikiečių kosmoso agentūros programą „Artemis“, skirtą Mėnulio tyrinėjimams.
NASA ruošiasi šeštadienį paleisti naująją skrydžiams į Mėnulį skirtą raketą: orų prognozės palankios, o techniniai nesklandumai, dėl kurių paleidimas buvo atidėtas anksčiau šią savaitę, išspręsti.
Variklio problemos sugadino pirmadienį Floridos kosmodrome turėjusį įvykti bandomąjį NASA nešančiosios raketos „Space Launch System“ skrydį. Nors su pagrįsta pompastika lauktą misijos „Artemis 1“ įvykį teko nukelti, jį lydinčio entuziazmo šie trikdžiai neužgesino. Tiems, kam žodis „kosmosas“ – ne vien metafora kasdienėms patirtims apibūdinti, puikiai žino: tokiuose žygiuose įvaizdis yra niekas, technikos kaprizai – viskas.