Kauno centre vis dar gausu netvarkomų pastatų. Privačių statinių savininkų tvarkytis neskatina nei taikomi didesni mokesčiai, nei siūlomos įvairios programos, per kurias galima gauti dalinį finansavimą.
Pastebėjau, kad „Klaipėdos“ šeštajame puslapyje kažkas vis paaikčioja, kad išrinkus naują valdžią, miestas kažkaip staiga „išgražėjo“, tad ir aš norėčiau pakalbėti apie miesto gražinimą, tiksliau – apie higieną.
Klaipėdoje kai kur akis bado aptriušę, savininkų neprižiūrimi ir apleisti statiniai. Tačiau oficialiame gėdos sąraše valdininkai įrašė tik du objektus. Iš šio sąrašo dingo net bauginančia legenda tapęs kino teatras "Baltija".
Per ketverius metus Vyriausybė taip ir neįgaliojo jokios jai pavaldžios institucijos, kad ši nustatytų apleistų pastatų kriterijus visoms šalies savivaldybėms. Dėl to faktiškai tapo neįmanoma pareikalauti, kad neprižiūrimų statinių savininkai tvarkytų savo turtą. Klaipėda, regis, rado būdą, kaip išspręsti šį teisinį rebusą.
Pastaraisiais metais Kaune akivaizdžiai sumažėjo apleistų ir netvarkomų pastatų. Vis dėlto namų vaiduoklių mieste vis dar suskaičiuojama apie 130. Dalyje jų galima filmuoti tikrus siaubo filmus, blogiausia, kad tai ne tik kenkia miesto įvaizdžiui, bet ir kelia realų pavojų praeiviams.
Nors Kaune pastaraisiais metais apleistų pastatų sumažėjo, pačiame miesto Centre akis bado namai vaiduokliai. Jų savininkų negąsdina ir gerokai padidinti nekilnojamojo turto mokesčiai.
Kaip ir kiekvienais metais rugsėjį, Klaipėdos miesto savivaldybėje parengtas apleistų ir netvarkomų pastatų sąrašas. Šį kartą jis rekordiškai trumpas – jame tik trys objektai.
Klaipėdoje bus šalinami avarinės būklės apleisti pastatai – sandėliai, tvoros, reklaminis stendas. Sandėliukų naudotojams buvo duota laiko ištuštinti statinius.
Lietuvoje išlikusius istorinius pastatus sudėtinga pritaikyti dabarčiai, tačiau nenaudojami statiniai pralaimi dvikovą su laiku. Tokią išvadą daro Kultūros paveldo departamento (KPD) specialistai, apibendrinę naujausius analizės duomenis.