Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose pasiskolino 900 mln. eurų, išleisdama naują 5,5 metų trukmės euroobligacijų emisiją ir papildydama 300 mln. eurų šių metų pavasarį išleistą 10 metų trukmės emisiją.
Valiutų rinkoje nematyti pokyčiai: euras, doleris, svaras ir net Šveicarijos frankas artėja prie vienodos vertės. Ką tai reiškia ekonomikoms, kam naudinga, o kam kenksmingi tokie valiutų svyravimai, LNK reportaže pasakojo ekonomistas Marius Dubnikovas.
Ekonomistai turi vilčių, kad kainų didėjimą suvaldys Europos centrinio banko (ECB) padidintos euro bazinės palūkanos. Esą bus brangesnės paskolos, tad tiek žmonės, tiek verslas mažiau skolinsis. Gal ir taip. Gal ir ne.
Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje rasta 5 proc. daugiau suklastotų eurų banknotų ir tris kartus daugiau monetų nei pernai tuo pačiu metu, tačiau šis skaičius nesiekia 2020 metų rodiklio, antradienį pranešė Lietuvos bankas.
Eurui nukritus iki 1,0162 JAV dolerio ribos ir pasiekus žemiausią lygį per pastaruosius dvidešimt metų, ekonomistai neatmeta scenarijaus, kad šių valiutų kursas gali pasiekti ir paritetą – jų vertė taptų lygi. Silpstantis euras, pasak ekonomistų, gali lemti ir tai, kad europiečiai už energetikos išteklius mokės dar brangiau.
Dėl Europos Sąjungos (ES) finansinių sankcijų, susijusių su Rusija, Lietuvoje jau įšaldyta apie 22,6 mln. eurų: 18,96 mln. eurų, beveik 3,98 mln. JAV dolerių ir per 3,2 mln. Rusijos rublių.
Lietuvos bankas pernai ištyrė ir iš apyvartos išėmė 1181 vienetą padirbtų eurų – 11 proc. mažiau nei 2020 metais (1329 vienetai). Didžiąją jų dalį sudarė banknotai – 1041, monetos – 140.