Lietuvos nacionalinio muziejaus geologas, fizinių mokslų daktaras Vytautas Račkauskas paneigia viešumoje sklandančias kalbas, kad Gedimino kalnas menkai tyrinėtas.
Sostinės Gedimino kalno šlaitai itin turtingi radinių. Tačiau archeologams juos kasinėjant, buvo labai daug įtampos. "Dirbome ir kai lijo, ir kai snigo, ir kai gruntas čiuožė. Kartais tyrimus tekdavo stabdyti dėl saugos reikalavimų", – pasakojo archeologė Dovilė Baltramiejūnaitė.
Ant Gedimino kalno Vilniuje pirmadienį apsilankęs kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas pavedė Nacionaliniam muziejui pateikti siūlymus dėl būtinų tyrimų Gedimino kalne ir jiems reikalingų lėšų poreikio, taip pat Aukštutinės pilies statinių liekanų tvarkymo darbų planą, pranešė Kultūros ministerija.
Pernai tvarkant Gedimino kalno Vilniuje šlaitus per archeologinius kasinėjimus aptikta palaidojimų, ginklų fragmentų, Algirdo ir Vytauto laikų mūro liekanų.
Jei ne sostinės Gedimino kalno griūtis, gal dar 100 metų nebūtų atverti 1863-iųjų sukilimo didvyrių kapai. Jei ne skandalais pagarsėjusi invazija į Misionierių vienuolyno ansamblį, visuomenėje dar nebūtų kilęs didžiulis susidomėjimas, ką kėsinasi sunaikinti nekilnojamojo turto vystytojai.
Po antradienį įvykusio posėdžio dėl Vilniaus Gedimino kalno padėties Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijai ir Kultūros ministerijai siūloma neatšaukti ekstremaliosios padėties.
Vilniaus Gedimino kalno pietrytinio šlaito būklė išlieka kritinė, todėl išlieka grėsmė, kad gali būti naujų nuošliaužų pietrytiniame šlaite, kuris nėra stabilus.