„Kaunas – apie Kauną“, – taip būtų galima įvardyti idėjinę, airių kūrėjos ir menininkės Aideen Barry režisuoto filmo „Klostės“, jungiančiąją giją. Kūrybišką Kauno modernizmo interpretaciją netrukus išvys ir miestiečiai.
Kur ir kaip kūrė garsiausi XX a. pabaigos Kauno menininkai? Kokiais maršrutais jie vaikščiojo ir kokius pėdsakus paliko mieste? Kauno modernaus meno fondas visus, neabejingus Kauno vėlyvajam modernizmui dailėje, kviečia pasivaikščioti modernaus meno keliais. Unikali ekskursija siūlo puikiai žinomas miesto vietas pamatyti naujai ir sužinoti, kaip jos susijusios su menu.
Tęsdami pasivaikščiojimus Kauno gatvėmis, šįkart užsukime į vieno žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojo profesoriaus Kazimiero Būgos vardu pavadintą gatvę.
Kauno archyvuose guli sunkiai aprėpiami įdomybių klodai apie miestų, valstybės funkcionavimą, daugybė informacijos apie iškilių ir eilinių žmonių gyvenimą. Tereikia kantrybės ir akylumo.
„Kaunas ilgus dešimtmečius buvo miestas žmonių, mylėjusių Lietuvą ir įspaudusių gilias pėdas jos istorijoje“, – sako Kauno miesto garbės pilietis Jo Eminencija Sigitas Tamkevičius SJ.
Kas galėtų paneigti, kad domėjimasis Kaunu auga? Tą augimą patvirtina ne tik įvairūs statistiniai duomenys, bet ir pačių kauniečių dėmesys, pavyzdžiui, naujoms knygoms apie laikinąją sostinę.
Prieš dvi savaites kanalo "Discovery" užsakymu Kaune lankęsi britai filmavimo aikštelę užleido kolegoms iš Kanados. Čia jie kūrė kino juostą apie holokausto aukas.
Kaunas nepaliaujamai bando atsikratyti laikinosios sostinės etiketės, tačiau istorikas Jonas Vaičenonis įsitikinęs, kad be jos miesto istorija būtų buvusi kitokia.
Rodos, dar visai neseniai viename K.Donelaičio gatvės "kaimelyje" – tame už Landsbergių namo atsišakojančiame skersgatvyje, kuris tapo atskira gatve ir gavo garbingą M.Dobužinskio vardą, – stovėjo jaukus žalias namelis, pažymėtas adresu: M.Dobužinskio g. 3. Ant namo ugniasienės buvo pritvirtinta memorialinė lenta: "Šiame name 1926–1931 m. gyveno žymus pedagogas, Kauno burmistras Juozas Vokietaitis".
Atvykus į Kauno traukiniu ir išėjus iš Geležinkelio stoties atsiveria Vytauto prospektas, įrėmintas miesto vartais – dviem liūdnais istoriniais namais, kadaise kvietusiais miesto svečius apsistoti stoties rajono viešbučiuose. Viešbučiai buvo panašūs į kituose Europos miestuose prie geležinkelio stočių įsikūrusius – ne prašmatnūs ir su ne kokia reputacija. Kaskart žiūrint į šiuos namus šiandien suspaudžia širdį.