Svarbiausi paskutinių šios kadencijos vyriausybės metų uždaviniai – stiprinti krašto apsaugą, toliau siekti energetinės nepriklausomybės, sako premjerė Ingrida Šimonytė.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia nematanti galimybės kitąmet skolintis krašto apsaugai nepažeidžiant fiskalinės drausmės reikalavimų, todėl tokios teisės įrašymas į įstatymą nieko neduotų.
Finansavimas krašto apsaugai kitąmet turėtų siekti apie 2,06 mlrd. eurų arba 2,71 proc. bendrojo vidaus produkto, rodo ketvirtadienį paskelbtas 2024 metų valstybės biudžeto projektas.
Kitąmet realus krašto apsaugos finansavimas bus didesnis nei šiemet ir turėtų siekti 2,63 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Šalyje kilę vidiniai ginčai dėl Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados dislokavimo perspektyvų siunčia blogą signalą sąjungininkams, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas turėtų aiškiau kalbėti apie tai, jog Lietuva siekia nuolatinio Vokietijos kariuomenės brigados dislokavimo, ir paragino vengti dviprasmiškų signalų.
Krašto apsaugos ministrui siūlant sistemos institucijas ir įstaigas palikti paramos gavėjų sąraše, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad siūlys komitetui tokiai pataisai nepritarti.
Vilnius ir Varšuva svarstys sinchronizuoti karinius įsigijimus, įskaitant pirkimus kranto gynybos srityje, sako Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.