Registruotas nedarbas Lietuvoje vasarį išliko toks pat, kaip sausį ir siekė 9,3 procento. Ir darbuotojų poreikis, ir įdarbinimo lygis išliko panašūs, tačiau po ilgos pertraukos fiksuotas darbo paklausos augimas.
Dar praėjusių metų pradžioje pagrindinė įmonių augimą stabdanti priežastis buvo darbuotojų trūkumas – su šia problema Lietuvoje susidūrė beveik kas trečia įmonė. Šiandien stebime jau kitokio pobūdžio problemą. Laisvų darbo vietų užregistruota mažiausiai per dešimtmetį, o nedarbo lygis pradėjo didėti.
Bankas „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozės – kaip ir balandį, manoma, kad šiemet šalies ekonomika smuks 0,3 proc.
Pernai liepą įsigaliojus Užimtumo įstatymo pakeitimams per metus 32 tūkst. žmonių buvo suteiktas darbo rinkai besirengiančio asmens statusas. Nuo pokyčių pradžios įsidarbino 1 tūkst. (3,1 proc.) tokių žmonių, o darbo paieškas pradėjo dar 2 tūkst. (6,3 proc.), pranešė Užimtumo tarnyba.
Lietuvoje būsto įperkamumas yra prasčiausias nuo 2010 metų, tačiau jis turėtų pradėti augti, būsto kainos gali kiek nukristi, sako ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot jo, rinkos augimą skatins kitų metų pradžioje mažėsiantis „Euribor“ bei didėjantis vidutinis darbo užmokestis.
Situacija darbo rinkoje grįžta į iki pandemijos buvusį lygį, o žiemos sezonui būdingas registruoto nedarbo augimas šiemet dar mažesnis nei būdavo anksčiau. Tai rodo naujausi Užimtumo tarnybos specialistų surinkti duomenys.