Senosios Panemunės gatvėmis – į vilą „Grabytė“, kur kvepia mėtų arbata, smetoniškais sausainiais ir vaikaitės prikelta čia anuomet gyvenusių Grabių meilės istorija.
Per savaitę mažiausiai du kartus iš uostamiesčio pajuda privatūs automobiliai, keleivius vežantys iki Panemunės. Aiškėja, kad kai kuriems asmenims perspėjimai nesilankyti karą Ukrainoje pradėjusios Rusijos Federacijos teritorijoje – nė motais. Pigios degtinės ir dešros į šią šalį per metus kulniuoja apie 39 tūkst. Lietuvos piliečių.
Kaune į iškvietimą skubėdami ugniagesiai slidžiame kelyje nesuvaldė automobilio ir bandydami išvengti susidūrimo su miesto autobusu rėžėsi į stotelę. Joje buvusi moteris po susidūrimo sunkiai sužalota, o patys ugniagesiai su visu automobiliu nugarmėjo nuo skardžio.
Kaliningrado srities Sovetsko miesto pašonėje įsikūręs Panemunės miestelis rėžė atsaką kaimynams, pradėjusiems karą Ukrainoje – Lietuvos pusėje suplevėsavo dvi milžiniškos Lietuvos ir Ukrainos vėliavos.
Ketvirtadienio vakare tykią Panemunę beveik tris valandas buvo apgulusios specialiosios tarnybos. Nors jos, reaguodamos į pranešimą apie galimai įvykusią nelaimę, suniokojo nemažai turto, galiausiai gyvas sveikas rastas pražuvėlis pretenzijų dėl to neturėjo.
Kaunui tapus laikinąja sostine, miestas augo ir klestėjo, čia formavosi gana platus inteligentų ir miestiečių sluoksnis, o greitėjantis ir modernėjantis gyvenimo tempas diktavo atostogų poreikį ir naujas laisvalaikio madas. Tai, kas dar XIX a. pabaigoje buvo suvokiama kaip dvarininkų ir turtingųjų privilegija, tapo natūralia modernaus gyvenimo dalimi.