Gyventojai, kasdien vaikštantys požeminėmis pėsčiųjų perėjomis, pastebi ne tik besimėtančias šiukšles, neapšviestus takus, bet ir telkšančias balas, kurias perbristi reikalingi guminiai batai.
Kaune aštuoniose požeminių perėjų vietose gyventojus pasitinka nauji ženklai su užrašu „Priedanga“. Tai reiškia, kad kilus oro pavojui ten reiktų slėptis. Visgi kauniečiai sako, kad baimės dėl karo Ukrainoje nejaučia ir negalvoja apie slėpimąsi, pasakojama LNK reportaže.
Palydėję saulę Kruizinių laivų terminale klaipėdiečiai į senamiestį po Pilies gatve lenda tamsoje. Pėsčiųjų tunelis Pilies tilto prieigose po 22 val. vis dar neapšviestas. Jame žibintai įjungiami kartu su gatvės. Tačiau požeminių perėjų apšvietimą mėgsta pareguliuoti ir vandalai.
Tamsiuoju paros metu uostamiestyje tampa vis šviesiau. Ypač – nelabai jaukiose vietose, tokiose kaip požeminės pėsčiųjų perėjos. Paprastai sutemus miestiečiai jų vengia.
Grupė iniciatyvių vilniečių tęsia ilgalaikę akciją „Vilnius – visiems patogus miestas“, kurios metu išbandys įvairių sostinės viešųjų objektų pritaikymą neįgaliesiems.
Baigiamos projektuoti Šilutės plento požeminės pėsčiųjų perėjos. Šiuo metu Šilutės pl. 48 ir Šilutės pl. 62 yra išlikę techniniai tuneliai, kurių vietoje Klaipėdos miesto savivaldybės administracija apsisprendė įrengti požemines perėjas. Jomis žmonės judrią gatvę galės kirsti nerizikuodami būti partrenkti automobilio.
Šilutės plente ir Vingio gatvėje pradėtos remontuoti požeminės pėsčiųjų perėjos. Užbaigus darbus, planuojama panaikinti antžemines. Manoma, kad taip pėstiesiems bus saugiau.
Purvas ir tvaikas – štai kas pasitinka miestiečius, įžengusius į daugelį Kauno požeminių perėjų. Tačiau esanti Vilniaus gatvėje išsiskiria: ji paversta meno erdve. Perėjoje kabančios nuotraukos jau spėjo sulaukti praeivių dėmesio.