„Sovietmečiu reklama buvo naudojama propagandos tikslams. Siekta parodyti, kad sovietinė pramonė gamina puikių gaminių, o pirkėjai jais patenkinti“, – sako Kauno technologijos universiteto istorikė dr. Brigita Tranavičiūtė.
„Bandymai suvaržyti nacionalines kalbas visada buvo susiję su genocidu ir represijomis“, – sako Vilniaus universiteto ukrainiečių kalbos dėstytoja Yelyzaveta Drach. Pasauliui vis labiau atrandant Ukrainos literatūrą, Y. Drach papasakojo apie svarbiausius ukrainiečių autorius, kovą už savo kalbą ir tautą.
Lietuviškos kamerinės muzikos repertuarą tikriausiai galima būtų pavadinti savotišku mūsų kultūros skauduliu. Plačiai ir garsiai Lietuvos (o dabar – jau ir užsienio) koncertų salėse skamba mūsų profesionaliosios muzikinės kultūros pradininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio opusai simfoniniam orkestrui ar fortepijonui, jaunosios kartos atlikėjai į savo repertuarus vis aktyviau įtraukia šiuolaikinių lietuvių kompozitorių kūrinius.
Nuo sovietmečio mus skiria jau daugiau kaip trys dešimtmečiai, tačiau visuomenei prieinamais (ne tik fizine, bet ir turinio pateikimo prasme) šio laikotarpio tyrimais negalime pasigirti.
Ar komiksų knyga tikrai gali papasakoti apie žiaurius karo nusikaltimus, prarastus namus, žmonių drąsą ir neblėstančią viltį? Ukrainiečių dailininkų sukurtos grafinės istorijos nukelia į netoli mūsų esančios šalies kasdienybę.
Visai Lietuvai ruošiantis kitąmet (birželio 29–liepos 6 d.) jau šimtąjį kartą vyksiančiai Dainų šventei, jaunieji menininkai permąsto chorinės muzikos žanrą. Pagal geriausius Europos pavyzdžius suburtas Lietuvos nacionalinis jaunimo choras, kuriame dainuoja jauni atranką įveikę profesionalai.
Lietuvos etnografijos muziejaus (LEM) Aristavėlės dvare veikiančioje parodoje „Atsiminimai iš Lietuvos dvarų: prarasto laiko beieškant“ pristatytos muziejaus rinkiniuose saugomos vertybės iš 24 dvarų.
Yra asmenybių, kurias pristatant reikia sklandžiai sudėliotos ir pagyrimais išpuoštos įžangos. Ir yra, ar reikėtų sakyti – buvo, Auris (Aurijus) Radzevičius-Radzius (1965–2019 m). Asmenybė, kurios įprastai pristatyti nesinori.
Antaninos Pavlovos filmas „Charakterio gimimas“ laikomas pirmuoju režisierės moters sukurtu dokumentiniu lietuvišku filmu. Juosta perkelia į vieną 1967-ųjų dieną darželyje ir atkreipia dėmesį į sovietinės dokumentikos mažai tyrinėtus vaikystės aspektus. Filmas, ką tik restauruotas medijų edukacijos ir tyrimų centro „Meno avilys“, yra nemokamai prieinamas audiovizualinio paveldo svetainėje Sinemateka.lt.