Kauniečiai užfiksavo miesto centre stūksančią atliekų krūvą ir svarstė, ar tokį Kauną norime parodyti „Radisson“ viešbutyje apsistojusiems svečiams. Pasak miestiečių, atliekos turi būti nuolat išvežamos, o ypač centrinėje Kauno dalyje, kad turistai išsivežtų geriausius įspūdžius, o ne atvirukus su šiukšlėmis.
Kaune yra aštuonios didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės. Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (RATC) duomenimis, šios rūšies atliekų gyventojai daugiausiai atveža šiltuoju metų laikotarpiu.
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kartais šiuo nešvariu darbu užsiima ir benamiai, taip pat besikuičiantys atliekų konteineriuose.
Vienoje Klaipėdos rajone esančioje parduotuvėje veikiantis taromatas keisto piliečio pastangomis virto šiukšlynu. Net ir ne kartą viešai gėdintas gyventojas vis tiek velka šiukšles iš savo namų ir krauna į kelis kartus per dieną valomą taromatą.
Los Andželo miesto valymo tarnybos išvežė iš privataus sklypo prabangiame Ferfakso rajone kelias tonas šiukšlių, kurias sklypo ir namo jame savininkas suvertė per pastaruosius aštuonerius metus. Los Andželo valdžia paliko savininkui nemažą sąskaitą ir pasiūlė paramą, jeigu šis nuspręstų gydytis nuo „patologinio kaupimo“ sindromo.
Prie Malūno tvenkinio matyti užsilikusių šiukšlių, kurias dar praėjusiais metais turėjo pašalinti konkursą laimėjusi įmonė. Tačiau savo pažadų ji taip ir neįvykdė, tad šiukšlės tebebado praeivių akis.
Gamtos mylėtojai visame pasaulyje šią savaitę mini tris svarbias aplinkosauginių iniciatyvų datas, kurios simboliškai eina viena po kitos: kovo 20-ąją – Pasaulinę Žemės dieną, kovo 21-ąją – Tarptautinę miškų dieną ir kovo 22-ąją – Pasaulinę vandens dieną.
Norint sudrausminti šiukšlintojus sostinėje įrengtos net 69 vaizdo stebėjimo kameros. Daugiausia jų miegamuosiuose rajonuose. Net 59 garsiniai signalai, kurie informuoja gyventojus, jog atliekų prie konteinerių palikti negalima. Ir tai – ne viskas. Vilniuje skraido net trys dronai, kurie stebi pažeidėjus. Tai kainavo beveik 300 tūkstančių eurų. Baudos už pakartotinai padarytą atliekų tvarkymo pažeidimą prasideda nuo 600 eurų.
Neringoje savaitgalį lankęsi poilsiautojai sutrikę klausė – kodėl Kuršių marių pakrantėje besidriekiantys takai pilni purvo ir nendrių nuolaužų? Neringos komunalininkai paaiškino, kad dar laukia sniego, tad šluotų ieškos tik pavasarį.