Per praeitus metus uostamiestyje buvo pasodinta per 3 tūkst. želdinių. Medžiais ir krūmynais Klaipėda apsodinama ne tik Miesto tvarkymo skyriaus pastangomis, prie apželdinimo prisideda ir privačios įmonės.
„Projektą reikia pakoreguoti taip, kad gyventojų sodinti želdynai būtų maksimaliai išsaugoti“, – susitikime su Lapių miestelio gyventojais, kuriame dalyvavo administracijos direktorius Šarūnas Šukevičius, Lapių seniūnas Rimantas Stankus, už darbus atsakingi specialistai, projektuotojai, kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
Sostinės gyventojai stebisi, kad krūmai ir medžiai vis dar sodinami ir iškritus. Tačiau arboristai teigia – medžius ir krūmus sodinti galima, kol nėra įšalo.
Simono Gentvilo vadovaujama Aplinkos ministerija neketina nusileisti ir, nepaisant teisėsaugos išvadų, laikosi savo pozicijos dėl žaliųjų plotų miestuose. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvadose sakoma, kad, nepaisant kai kurių kosmetinių pasiūlymų pakeitimų, S. Gentvilo sprendimai vis dar palieka landų korupcijai. Kodėl neatsižvelgta į STT pastabas, pokalbis su aplinkos viceministru Danu Augučiu.
Seime skinasi kelią pataisos, įpareigojančios savivaldybes atkurti dėl pavojaus gyventojams, pastatams, eismo saugumui ar dėl statybų miestuose pašalintus krūmus ar medžius.
Savivaldybėms planuojama leisti pačioms nustatyti lėšas, kurių reikėtų atkurti saugotinus medžius, krūmus, gėlynus ir kitus želdinius, jeigu jie neteisėtai sugadinami ar sunaikinami.
Aplinkos ministerijai paskelbus naujas želdynų plotų normas miestuose, paaiškėjo, kad Klaipėdoje vienam gyventojui jų tenka pustrečio karto daugiau, nei nuo šiol bus reikalaujama. Teigiama, kad naujai nustatytos normos pagaliau įneš aiškumo, nes dabar vieniems žalumos mieste pakanka, kitiems jos – per mažai.
Ketvirtadienį posėdžiavusi Kauno rajono savivaldybės taryba patvirtino naujas savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisykles, kuriose atsirado nemažai naujovių.