Beribė įkvėpimo erdvė
Gegužės 22 d. 18 val. pagrindinę festivalio programą Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pradės duetas iš Jungtinės Karalystės „Vega Trails“ – kontrabosininkas ir kompozitorius Milo Fitzpatrickas ir saksofonininkas Jackas Wyllie.
Projekto sielai M. Fitzpatrickui „Vega Trails“ yra erdvė, kur melodija – tik krypties nuojauta, ritmas – kvėpavimas. Vilniaus koncerte šią subtilią garsinę architektūrą kartu su M. Fitzpatricku plėtos multiinstrumentininkas J. Wyllie, kurio saksofonas elektroniniais efektais kurs atmosferinius šešėlius laike ir erdvėje.
Pavadinimą „Vega Trails“ menininkai pasiskolino iš amerikiečių astronomo ir rašytojo Carlo Sagano 1985 m. romano „Kontaktas“. Šios knygos pagrindinė veikėja ieško nežemiškos gyvybės įrodymų ir geba atpažinti ženklus, kurių daugelis nepastebi. M. Fitzpatrickas ją primena, leisdamas klausytojams išgirsti signalus, kuriuos dažnas praleistų, muzika atverdamas beribę įkvėpimo erdvę tiems, kurie pasiryžta kantriai klausyti ir stebėti.
Duetas tarsi kelia sau iššūkį: kiek mažai reikia pasakyti, kad pasakytum pakankamai. „Vega Trails“ muzikoje tyla – ne pauzės, ji veikia garsą, kaip garsas veikia tylą.
Gitaros kodų laužytoja
Tą patį vakarą „Vilnius Mama Jazz“ publikos laukia išskirtinė galimybė susipažinti su pirmą kartą į Lietuvą atvykstančios legendinės JAV gitaristės ir kompozitorės Mary Halvorson kūryba ir naujausia jos grupe „Canis Major“, šį pavasarį rengiančia savo pirmąsias gastroles JAV ir Europoje.
Ši menininkė įtakingo džiazo žurnalo „DownBeat“ kritikų apklausose pastaruosius devynerius metus iš eilės renkama Metų gitariste. Išskirtinis Mary braižas ir novatoriškas požiūris į savo instrumentą pelnė jai daugybę apdovanojimų. Pasak „DownBeat“, ji nesileidžia būti apibrėžiama ir juo labiau – varžoma: nuolat laužo kūrybos stereotipus, todėl vis sunkiau nusakyti jos muzikos poveikį žodžiais. Nors groja gitara, unikalus jos stilius reikalauja pamiršti viską, ką žinojome apie šį instrumentą.
Mary groja ypatingos konstrukcijos gitara, prijungta prie delay pedalo, ribiniu stiliumi, migruodama tarp praeities ir ateities, akustinio ir elektrinio garso.
Mary talentai subūrė aplink ją visą plejadą įdomiausių dabarties improvizuotojų. Ji įrašė duetų albumus su Billu Frisellu, Johnu Dieterichu ir pianiste Sylvie Courvoisier, dirbo su „Vilnius Mama Jazz“ scenoje jau koncertavusiais korifėjais Anthony Braxtonu, Billu Frisellu, Myra Melford ir su tais, kuriuos festivalis dar svajoja pristatyti savo programoje: Timu Berne, Tayloru Ho Bynumu, Trevoru Dunnu, Ingrid Laubrock, Jasonu Moranu, Tomu Rainey, Jessica Pavone, Tomeka Reid ir kt.
Muzikavimą su grupe „Canis Major“ gitaristė vadina ypatinga pradžia. „Seniai vadovavau nedidelei sudėčiai. Mėgaujuosi sąveika, intensyvumu ir gelme, kuriuos ši grupė suteikia mano muzikai“, – teigia „Canis Major“ lyderė.
Grupė pavadinta Didžiojo šuns žvaigždyno vardu. Joje groja Dave’as Adewumi (trimitas), Henris Fraseris (bosas) ir Tomas Fujiwara (būgnai).
Ši menininkė žvelgia į ateitį ir būtent tai jai leidžia išlikti džiazo pasaulio viršūnėje. Sunku būtų įvardyti kitą praeities ar dabarties menininką, taip atsidavusį naujoms idėjoms kaip ji.
Tarp disciplinos ir laisvės
Gegužės 23 d. 18 val. „Vilnius Mama Jazz“ programą tęs džiazo novatoriai iš Jungtinės Karalystės – grupė „Mammal Hands“.
Jau beveik penkiolika metų kuriantis trio suformavo savitą garsų pasaulį, kuriame dera džiazas, etninė, šiuolaikinė klasikinė ir elektroninė muzika. Išleidusi penkis kritikų pripažintus albumus trijulė subūrė tarptautinę gerbėjų bendruomenę, kurią traukia grupės dinamiška, hipnotizuojanti energija.
„Mammal Hands“ kūryboje svarbus ne garsų skaičius, o jų tarpusavio santykiai. Jordano Smarto saksofono linijos primena ritmingą kvėpavimą, Nicko Smarto fortepijono pakartojimai kuria įspūdingo muzikinio statinio pamatą, o Robo Turnerio būgnai palaiko transo būseną keliantį judėjimą. Įdomus disciplinos ir laisvės derinys tapo vienu ryškiausių grupės bruožų, pelniusių jai įvairių žanrų muzikos mėgėjų pripažinimą.
Šiemet pasirodęs naujausias grupės albumas „Circadia“, išleistas legendinės ACT kompanijos, kviečia patirti meditatyvią, ritmišką kelionę kaip būseną čia ir dabar. Svarbus ne tos kelionės tikslas ar rezultatas, bet hipnotizuojantis, mintis nuskaidrinantis procesas.
„Mammal Hands“ estetika itin artima „Vilnius Mama Jazz“ kontekstui. Šis festivalis seniai peržengė griežtas žanro ribas, tapo atvira šiuolaikinio džiazo apmąstymų erdve.
Žvilgsnis į gyvenimo kaleidoskopą
Antrasis šeštadienį į festivalio sceną žengs vienas ryškiausių Londono džiazo veidų,
2015 m. čia koncertavusios grupės „Sons of Kemet“ vienas įkūrėjų, būgnininkas ir kompozitorius Tomas Skinneris.
Tai itin vertinamas elektroninės muzikos prodiuserių ir ritmikos meistrų menininkas, nuolat plečiantis savo netradicinių kūrybos paieškų lauką. Pastaraisiais metais Tomas tapo dar ir kylančia eksperimentinio roko žvaigžde, mat kartu su grupės „Radiohead“ nariais Thomu Yorke’u ir Jonny’iu Greenwoodu įkūrė artroko ir postpanko kolektyvą „The Smile“ ir išleido su juo didelio atgarsio sulaukusį debiutinį albumą „A Light for Attracting Attention“, kurį įrašant įrašuose dalyvavo būrys britų džiazo pažibų.
Šių metų „Vilnius Mama Jazz“ festivalyje muzikas pristatys savo naujausią, pernai išleistą, albumą „Kaleidoscopic Visions“, kupiną prisiminimų apie brangius žmones, naujus ir senus herojus, apmąstantį nueitą kelią.
Pasirodymui Vilniuje T. Skinneris subūrė labai spalvingą komandą. Violončelininkė Francesca Ter-Berg yra daugybę apdovanojimų pelniusio styginių dueto „Fran & Flora“ narė, garsėjanti unikaliu muzikavimo stiliumi. Hipnotizuojanti novatorė saksofonininkė Chelsea Carmichael yra dirbusi su „Vilnius Mama Jazz“ publikai žinomais „SEED Ensemble“ ir tūbininku Theonu Crossu. Kontrabosininkas Tomas Herbertas yra bendradarbiavęs su įvairių žanrų garsenybėmis – nuo Adele’s ir Davido Gilmouro iki Paulo Motiano ir Yoko Ono.
Saksofonininkas Robertas Stillmanas pastaraisiais metais intensyviai gastroliavo ir įrašinėjo muziką su jau minėta grupe „The Smile“.
Erdvinis garsų peizažas
Šeštadienio programą užbaigs norvegų trimitininkas, garsų dramaturgijos magas Nilsas Petteris Molværis. Vienas ryškiausių festivalio istorijoje svečių grįžta į jo sceną su programa „Khmer“, kuri laikoma kertiniu jo kūrybos akmeniu.
1997 m. pasirodęs šio menininko albumas „Khmer“ tapo lūžiu ne tik jo karjeroje, bet ir Europos džiazo kontekste: džiazas išdrįso nebežvelgti atgal, o elektronika – nebeapsimesti, kad improvizacija jai svetima. „Khmer“ sulydė galingus ritmus, pulsuojančius grūvus, hipnotizuojančius trimito solo, triphopo, dramenbeiso, technomuzikos energiją, šiaurietišką lyrizmą ir ambientinę miglą. Šis albumas ne tik atvėrė menininkui duris į tarptautinę sceną, bet ir įtvirtino jį kaip vieną svarbiausių Europos džiazo atnaujinimo figūrų.
Dabar N. P. Molværis ryžosi patikrinti „Khmer“ (ne)pavaldumą laikui. Pernai rugsėjį „Edition Records“ išleido naują „Khmer“ versiją, įrašytą 2023-iųjų koncerto metu. Ji puikiai išlaikė testą – sulaukė pagyrų nuo Londono iki Sidnėjaus. Tai tapo ne rekonstrukcija, o projekto tęsiniu, prikaustančiu dėmesį dar gilesniais ritmais, aštresnėmis briaunomis ir didesniu dinaminiu intensyvumu. N. P. Molværis čia vėl žavi kaip įgudęs garsų dramaturgijos meistras, kuriantis formas, valdantis įtampą, tylos pauzes ir ritminius sprogimus, leidžiantis muzikai augti erdvėje.
„Khmer“ nuo pat pasirodymo peržengė džiazo auditorijos ribas ir iki šiol išlieka aktualus klausytojams, kuriems žanrų ribos yra tik orientyras, bet ne taisyklės.
Erdvinį „Khmer“ garsų peizažą festivalyje N. P. Molværis kurs su išskirtine komanda, kurios nemaža dalis yra koncertavusi „Vilnius Mama Jazz“ scenoje. Tai – gitaristas ir elektronikos meistras Eivindas Aarsetas, garso menininkas Janas Bangas, bosininkas Audunas Erlienas, būgnininkai Peras Lindvallas ir Rune Arnesenas, šviesų dailininkas Tordas Knudsenas.
Skrydis į Saturno orbitą
Gegužės 24 d. į „Vilnius Mama Jazz“ sceną sugrįš ilgametis festivalio bičiulis pasaulinio garso būgnininkas ir perkusininkas, kompozitorius ir vizualiojo meno kūrėjas Vladimiras Tarasovas su naujos sudėties tarptautiniu oktetu.
Šį universalų menininką XX a. aštuntajame dešimtmetyje išgarsino trio su Viačeslavu Ganelinu ir Vladimiru Čekasinu. Prieš 35-erius metus perkusininkas įkūrė „Lithuanian Art Orchestra“ – nuolat kintantį kolektyvą, su kuriuo jis ne kartą pasirodė ir „Vilnius Mama Jazz“ scenoje. Šią gegužę maestro grįžta dar kartą nustebinti festivalio publiką.
Jis pristatys pasaulinę audiovizualinę premjerą-performansą „Saturn Nocturne“. Tai to paties pavadinimo jo 2020-ųjų instaliacijos sceninis tęsinys. Performansui autorius subūrė skirtingų patirčių, kartų ir disciplinų menininkus, kurie gravituos jo perkusinių vizijų lauke.
„Saturn Nocturne“ vokalu įgarsins ilgametė maestro kūrybos partnerė amerikietė Lauren Newton, plečianti balso galimybes be žodžių. Oktete taip pat gros drąsiais eksperimentais improvizacijos, džiazo ir naujosios muzikos sankirtoje garsėjantys austrų smuikininkai Angelika Hagen ir Andreasas Schreiberis, Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje kuriantis violončelininkas Antonas Lukoszevieze ir kontrabosininkas Gediminas Stepanavičius. Elektroninį grupės garsą plėtos garso menininkas ir kompozitorius Artūras Bumšteinas su fleitininku Kristupu Giku.
Atgis vizionieriaus kūryba
Greta aktualiausių dabarties džiazo balsų festivalis atiduos duoklę ir XX a. vizionieriui – amerikiečių kontrabosininkui, ūdo (arabiškos liutnės) meistrui, kompozitoriui, pedagogui ir filosofui Ahmedui Abdului Malikui (1927–1993), savo idėjomis atvėrusiam naujus džiazo horizontus. Sekmadienį jo kūrybą interpretuos tarptautinis kvartetas „Ahmed“, 2015-aisiais suburtas Europos muzikantų būtent jo palikimui gaivinti.
Puikiai grojęs hardbobą A. A. Malikas buvo ir vienas pirmųjų pasaulio muzikos kūrėjų, papildžiusių džiazą nevakarietiškos muzikos elementais. Jis išradingai sulydė amerikietišką, arabų ir Šiaurės Afrikos įtakas į gyvybingas, vizionieriškas improvizacijas.
1958-aisiais pasirodęs debiutinis šio menininko albumas „Jazz Sahara“ pribloškė džiazo pasaulį neįprastais ausiai tembrais ir skambesiais, mikrotoninėmis slinktimis, egzotiškomis solinėmis improvizacijomis. Revoliucingas leidinys atvėrė naujus kelius vėlesniems džiazo eksperimentams. Kiti kūrėjo albumai taip pat išsiskyrė novatoriškumu to meto džiaze, buvo plačiai aptarinėjami kritikų.
Karjeros pradžioje A. A. Malikas grojo kontrabosu su Artu Blakey, Randy Westonu, Thelonious Monku, o 6–7 dešimtmečiais įrašinėjo muziką su Johnny Griffinu, Johnu Coltrane’u ir kt. Iš karto po A. A. Maliko mirties atgijo susidomėjimas jo ritminga, persmelkta Artimųjų Rytų ir Afrikos aromatų muzika, imta iš naujo leisti jo albumus.
Pasak kvarteto „Ahmed“ pianisto Pato Thomaso, A. A. Maliko muzika pakeitė jo gyvenimą. Pasiūlius saksofonininkui Seymourui Wrightui, jis su savo dviem bendražygiais: bosininku Joelu Gripu ir būgnininku Antoninu Gerbalu – palaikė „Ahmed“ kvarteto idėją ir ėmė gilintis į korifėjo palikimą. Kvartetas jam suteikia naują kvėpavimą, kurdamas meistrišku muzikavimu veržlią garsų stichiją, gelme ir energija įkaitinančią klausytojus iki ekstazės.
Unikalus džiazo balsas
Festivalį užbaigs „Grammy“ apdovanojimų laimėtoja, vokalinio džiazo žvaigždė amerikietė Cécile McLorin Salvant. Kritikai dažnai ją lygina su tokiomis džiazo legendomis kaip Ella Fitzgerald, Billie Holiday ir Sarah Vaughan.
C. McLorin Salvant savo muzikoje jungia bliuzo, teatro, vodevilio, baroko repertuaro, liaudies tradicijų ir šiuolaikinio džiazo elementus, sukurdama labai asmeniškus pasirodymus, kuriuose dera humoras, ironija, melancholija ir švelnumas. Kartu su originaliomis kompozicijomis C. McLorin Salvant dažnai atgaivina pamirštą repertuarą, originaliai perteikdama dainomis netikėtus įvykių vingius, įkūnydama ryškius personažus.
Dainininkė pirmą kartą sulaukė tarptautinio dėmesio 2010 m., laimėjusi prestižinį Th. Monko džiazo konkursą, ir netrukus tapo viena žymiausių savo kartos vokalisčių. Trys jos albumai pelnė „Grammy“ statulėles vokalinio džiazo kategorijoje. Be to, 2020 m. Cécile’ei buvo skirti ir prestižiniai „MacArthur Fellowship“ ir „Doris Duke Artist“ apdovanojimai.
Vilniuje C. McLorin Salvant pasirodys su ilgamečiais kūrybos bendražygiais: pianistu Sullivanu Fortneriu, kontrabosininku Yasushi Nakamura ir būgnų vunderkindu tituluojamu Kyle Poole’u.
Info box
25-ojo tarptautinio festivalio „Vilnius Mama Jazz“ koncertai vyks gegužės 22–24 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė. Bilietus platina kakava.lt.
Naujausi komentarai