Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tvirtina, kad, nepaisant Rusijos sukelto karo Ukrainoje, Lietuva yra viena saugiausių valstybių. Todėl, ragina ministras, šiuo metu tiesiog privalu vengti kelti nerimą šalies viešojoje erdvėje.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis šantažu vadina Rusijos prezidento Vladimiro Putino raginimus pripažinti aneksuotą Krymą Rusijos dalimi, taip esą sprendžiant Maskvos ir Kijevo konfliktą.
Prezidentas Gitanas Nausėda „Bloomberg“ televizijai akcentavo, kad, kalbant apie galimą Rusijos agresiją, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į situaciją prie Ukrainos sienos, bet ir daugiau dėmesio skirti Baltarusijai. Jo teigimu, Baltarusija gali tapti branduolinių raketų dislokavimo vieta.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina nematanti galimybių, kad politikai gali sutarti dėl bendros užsienio politikos krypties, tačiau ragina Prezidentūrą, Užsienio reikalų ministeriją ir kitas Lietuvos tarptautinius veiksmus koordinuojančias institucijas bent jau nekonfliktuoti.
Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė pabrėžia, kad Lietuva visuomet palaikys teisės viršenybės principą, tačiau Europos Sąjungos ir Lenkijos konflikte, kuris kilo būtent dėl šio principo, ji tikisi abiejų pusių kompromiso.
Prezidentas Gitanas Nausėda laikosi pozicijos, kad glaudūs Lietuvos ir Lenkijos santykiai itin nepalankūs Kremliui. Šalies vadovas įsitikinęs, kad nors Vladimiro Putino režimas ir turi tikslą supriešinti Vilnių ir Varšuvą, šis siekis įgyvendintas nebus.
Prezidentūros Vidaus politikos grupės vadovas Povilas Mačiulis tikisi, kad šalies vadovo Gitano Nausėdos praėjusią savaitę vykusioje metinėje konferencijoje sukritikuotas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys imsis konkrečių veiksmų lėtėjančios vakcinacijos problemai išspręsti.
Seimo pirmininkės pavaduotojas „darbietis“ Andrius Mazuronis sako konservatoriams parlamente pataręs apsispręsti dėl santykius su Prezidentūra temdančio atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT) klausimo.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad agresiją kaimynių atžvilgiu demonstruojanti Rusija jau seniai peržengė visas raudonąsias linijas. Todėl, pažymi Lietuvos vadovas, Vakarų pasikartojančias pastangas Rusijos atstovus išlaikyti prie derybų stalo, Kremlius, ko gero, supranta kaip konkurentų silpnumo ženklą.