LRT televizijos laida „Mokslo ekspresas“

Gyventi šiuolaikiniuose triukšminguose, nesaugiuose ir užterštuose miestuose nėra lengva, tačiau žmonės renkasi būtent tokį gyvenimo būdą, turintį daugiau privalumų, negu trūkumų. Kita vertus, mus supa vis daugiau išmanių daiktų, keičiančių bendravimą, darbo pobūdį, pramogas. Besiformuojantis daiktų internetas, kuris sujungs tuos daiktus į bendrą sistemą – puiki galimybė iš esmės gerinti augančių miestų funkcionavimą, paversti juos labiau tausojančiais aplinką ir patogesniais gyventi. Pabandykime įsivaizduoti, koks bus gyvenimas išmaniuosiuose ateities

Pavydžiai stebėdami skrendančius paukščius, žmonės nuo seno stengėsi juos pamėgdžioti ir patys pakilti į orą. Itin rimtai beveik prieš penkis šimtus metų tuo domėjosi genialusis Leonardo da Vinci, nuodugniai analizavęs sparnuočių skrydžio mechaniką. Jis taip pat mėgino suprasti, kaip veikia žmogaus raumenys ir sąnariai, kaip perduodamas judesys ir ar įmanoma sukurti įrenginį, kuriuo naudodamas savo raumenų jėgą žmogus sugebėtų pakilti į orą ir prilygti paukščiams. L. da Vinci tapo bene pirmuoju biomechaniku, besimokiusiu iš gamtos. Jo stebėjimų rezultata

Naujausiame Ridley Scotto filme „Marsietis“ įtemptai stebime, kaip netyčia raudonojoje planetoje paliktas astronautas mėgina išgyventi ir sulaukti pagalbos. Pagrindinė problema – maisto trūkumas, kadangi gelbėjimo operacijos teks laukti daugiau nei metus. Įdomu pasvarstyti, kaip būtų susiklostę įvykiai, jeigu Markas būtų turėjęs 3D spausdintuvą, galintį atspausdinti maisto? Neabejotina, kad planuojamoje tikroje ekspedicijoje į Marsą tokie spausdintuvai  bus Itin svarbūs. Galimybė atsispausdinti įvairius daiktus, atsargines detales arba net pačios bazės elementus

Deja, nesame racionalūs – dažniausiai vadovaujamės ne protu, o jausmais. Mus jau milijonus metų valdo emocijos. Jos tiesiog stipresnės už protą, nes kur kas ilgiau gyvena smegenyse. Štai kodėl žmoniją nuolat krečia krizės, karai ir kitos nelaimės. Emocijų įtaką mūsų elgesiui mėgina suprasti ekonomistai, psichologai, net prekybininkai ir reklamų kūrėjai. Tuo susidomėjo ir animatoriai, šiemet sukūrę itin gerai kritikų įvertintą filmą „Išvirkščias pasaulis“. Istorija net patiems mažiausiems žiūrovams padeda įsivaizduoti, kaip veikia mūsų smegenys, kai