Alkoholis – iš tėvų, pagrindinis auklėtojas – mokykla

Nerimą kelia tai, kad tarp itin plataus amžiaus diapazono žmonių buvo fiksuota apsinuodijimų alkoholiu: jauniausiam buvo vos treji, vyriausiam – 89-eri.

Kaip teigiama departamento ataskaitoje, nors nepilnamečių apsinuodijimai sudaro mažesnę visų atvejų dalį (apie 9 proc.), jų skaičius išlieka reikšmingas ir kelia rimtą susirūpinimą. Per visus 2024-uosius fiksuota 380 nepilnamečių apsinuodijimo atvejų, o tai rodo, kad alkoholio vartojimo problemos paliečia ir jaunesnę visuomenės dalį.

Kokia alkoholio vartojimo ir nuo alkoholio sukeltų ligų statistika buvo pernai, ataskaitos dar teks palaukti. Šia tema kalbamės su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Prevencijos koordinavimo skyriaus patarėja, laikinai einančia skyriaus vedėjos pareigas Aneta Skalande.

– Kokie tyrimai, susiję su vaikų ir paauglių alkoholio vartojimu, buvo atlikti? – pirmiausia paklausėme pašnekovės.

– Vertinant mokyklinio amžiaus jaunimo alkoholio vartojimo paplitimą, Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų Europos mokyklose tyrimas (ESPAD, angl. The European School Survey Project on Alcohol and Other Drugs) yra pripažįstamas kaip viena reprezentatyviausių ir patikimiausių jaunimo elgsenos stebėsenos priemonių Europoje. ESPAD leidžia ne tik identifikuoti dabartinę situaciją, bet ir suprasti, kaip kinta jaunosios kartos įpročiai per kelis dešimtmečius. Lietuva šiame procese nenutrūkstamai dalyvauja nuo 1995 m., o 2024 m. 15–16 metų moksleivių apklausa yra jau aštuntoji stebėsenos ciklo dalis.

Nors alkoholio vartojimo rodikliai yra žemiausi per visą istoriją, o sunkus epizodinis gėrimas Lietuvoje yra beveik perpus retesnis nei Europoje, mūsų šalyje išlieka aukšta tolerancija šeimose: 12,6 proc. jaunuolių alkoholio gauna iš tėvų.

Apibendrinant pateiktus moksleivių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo duomenis, konstatuota, kad, nepaisant sėkmingai valdomo alkoholio, tabako ir kanapių vartojimo augimo, susiduriama su naujomis rizikomis. Itin ankstyvas elektroninių cigarečių vartojimas ir piktnaudžiavimas raminamaisiais vaistais be recepto signalizuoja apie būtinybę stiprinti ne tik rinkos kontrolę, bet ir psichologinio moksleivių atsparumo ugdymą.

Mokyklos išlieka pagrindinė prevencijos įgyvendinimo aplinka, kur vykdomos tiek ilgalaikės programos, tiek įvairios projektinės veiklos.

– Kokie žingsniai daromi, kad pati jauniausia visuomenės dalis būtų informuota apie žalingą priklausomybės nuo alkoholio poveikį?

– Siekiant mažinti alkoholio vartojimą tarp vaikų, paauglių, jaunimo ir stiprinti jų atsparumą psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui, Lietuvoje įgyvendinamos kompleksinės prevencinės priemonės. Jos apima formalųjį ir neformalųjį švietimą, ankstyvąją intervenciją, visuomenės informavimą ir specialistų kompetencijų stiprinimą.

Mokyklos išlieka pagrindinė prevencijos įgyvendinimo aplinka, kur vykdomos tiek ilgalaikės programos, tiek įvairios projektinės veiklos – integruotos pamokos, diskusijos, socialinės akcijos, susitikimai su specialistais. Šių veiklų pobūdis yra interaktyvus ir orientuotas ne tik į žinių suteikimą, bet ir į praktinių įgūdžių ir vertybinių nuostatų formavimą.

Mokykloje įgyvendinamos prevencinės programos orientuotos į socialinių ir emocinių kompetencijų stiprinimą, kritinio mąstymo ugdymą, gebėjimą priimti atsakingus sprendimus ir atsispirti neigiamai bendraamžių įtakai. Šios programos yra ilgalaikės, integruotos į ugdymo procesą.

Svarbi prevencijos dalis – ankstyvosios intervencijos programa, kuri Lietuvoje įgyvendinama nuo 2018 m. Ji skirta 12–18 metų jaunuoliams, kurie jau yra eksperimentavę ar nereguliariai vartoja alkoholį ar narkotines medžiagas, tačiau dar neturi susiformavusios priklausomybės. Programos tikslas – didinti jaunuolių sąmoningumą apie vartojimo keliamą riziką, stiprinti motyvaciją keisti elgesį ir užkirsti kelią toliau vartoti. Programa įgyvendinama bendradarbiaujant su savivaldybių visuomenės sveikatos biurais ir kitais specialistais, taikant interaktyvius ugdymo metodus – diskusijas, refleksijas ir praktines užduotis.

Taip pat vykdomos įvairios iniciatyvos, skirtos jaunimui ir jų tėvams informuoti apie alkoholio vartojimo žalą, ankstyvo vartojimo rizikas ir priklausomybės formavimąsi, organizuojamos teminės pamokos, diskusijos, prevencinės akcijos, susitikimai su sveikatos priežiūros ir kitais specialistais, įtraukiamos visuomenės sveikatos biurų iniciatyvos. Stiprinamos pedagogų, visuomenės sveikatos specialistų ir kitų su jaunimu dirbančių asmenų kompetencijos – organizuojami mokymai, rengiamos metodinės rekomendacijos, skatinamas tarpžinybinis bendradarbiavimas.

– Gal galėtumėte išskirti reikšmingesnius mokyklose vykdomus projektus?

– Vienas iš pavyzdžių – Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ įgyvendinamas „Planet Youth“ modelis. Tai tarptautinė, Islandijoje sukurta pirminės prevencijos sistema, orientuota į visos jaunimo populiacijos sveikatos stiprinimą ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo mažinimą.

Modelis grindžiamas reguliariais mokinių tyrimais, kurių duomenys naudojami planuojant ir įgyvendinant tikslines prevencines priemones mokyklose ir bendruomenėse. Mokyklos šiame procese atlieka esminį vaidmenį – jos tampa pagrindine erdve, kurioje, bendradarbiaujant su mokytojais, tėvais, visuomenės sveikatos specialistais ir pačiais mokiniais, stiprinami apsauginiai veiksniai ir mažinamos rizikos.

Remiantis surinktais duomenimis, inicijuojamos kryptingos veiklos – informavimo kampanijos, tėvų įtraukimas, jaunimo užimtumo stiprinimas ir saugios, sveikatai palankios aplinkos kūrimas. Taip mokyklos tampa ne tik ugdymo, bet ir aktyviais prevencijos ir bendruomenės stiprinimo centrais.