Čaplinskas: prevencija veikia, tačiau problema keičia formą

Uždrausti vaikams ir jaunimui patrauklūs elektroninių cigarečių skoniai, sugriežtinta šių cigarečių sudėties kontrolė. Narkotikų srityje veikia naujų psichoaktyviųjų medžiagų ankstyvojo perspėjimo ir kontrolės sistema.

„Dalis šių priemonių davė rezultatų. Tai ypač gerai matome vertindami ilgalaikes alkoholio, tradicinių cigarečių ir kanapių vartojimo tendencijas tarp paauglių. Tačiau šiandien vien draudimų nebepakanka. Rinka keičiasi greičiau negu teisės aktai“, – įsitikinęs Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas profesorius, medicinos mokslų daktaras Saulius Čaplinskas.

– Šiandien kalbamės apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją Lietuvoje. Išties nemažai darbų jau nuveikta, tačiau nerimauti yra dėl ko?

– Taip, darbų daug padaryta, tačiau vien draudimais neišsisuksime. Rinkoje atsiranda naujų sintetinių medžiagų, jų galima įsigyti internete ir socialiniuose tinkluose, jos gali būti maišomos tarpusavyje ar pateikiamos elektroninių cigarečių skysčiuose. Kartais pats vartotojas net nežino, ką iš tikrųjų vartoja.

Vis dar matome gana ryškių skirtumų tarp savivaldybių prevencijos srityje. Ne visos savivaldybės vienodai aktyviai įsitraukia į prevencinių priemonių įgyvendinimą, o jų galimybes neretai lemia skirtingi finansiniai ir žmogiškieji ištekliai. Dėl to gyventojų galimybės gauti kokybiškas prevencijos, ankstyvosios intervencijos ar pagalbos paslaugas įvairiose Lietuvos vietovėse vis dar nevienodos.

– Kokius nuveiktus darbus norėtumėte išskirti? Kas dar planuojama ateityje?

– Nors savivaldybėms tenka svarbus vaidmuo įgyvendinant prevencines veiklas vietos bendruomenėse, ne mažiau svarbios ir valstybės mastu formuojamos ir koordinuojamos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemonės.

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijai Lietuvoje kasmet skiriamos reikšmingos valstybės ir ES lėšos. Finansuojami moksliniai tyrimai, prevencinės programos mokyklose, socialinės informavimo kampanijos, priklausomų asmenų gydymo ir reintegracijos paslaugos.

Artimiausiais metais numatoma dar labiau stiprinti prevencijos sistemą. Sveikatos apsaugos ministerija psichikos sveikatai stiprinti ir prevencijai 2026–2028 m. yra numačiusi daugiau kaip 6,5 mln. eurų. Bus atnaujinamos ankstyvosios intervencijos programos, plečiama Nacionalinė metimo rūkyti telefoninė linija, stiprinamos prevencijos ir žalos mažinimo priemonės jaunimo pasilinksminimo vietose. Planuojama skirti 1,77 mln. eurų integruotos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos modeliui išbandyti ir diegti savivaldybėse.

Svarbus dėmesys skiriamas ankstyvajai pagalbai vaikams ir paaugliams. Planuojama investuoti 3 mln. eurų į Multidimensinės šeimos terapijos programos diegimą, plėtojant priklausomybių gydymo, reabilitacijos ir reintegracijos paslaugas nepilnamečiams. Be to, finansuojamos mokslu pagrįstos prevencinės programos, socialinės kampanijos ir moksliniai tyrimai, kurie padeda formuoti duomenimis grįstą politiką.

Svarbu paminėti ir naujai savivaldybėse ir mokyklose diegiamą mobiliųjų telefonų ir kitų išmaniųjų įrenginių naudojimo tvarką. Ši priemonė yra platesnės priklausomybių prevencijos politikos dalis, nes padeda mažinti perteklinį ekranų naudojimą, stiprina mokinių emocinę sveikatą, skatina socialinį bendravimą ir mažina rizikos veiksnių, kurie gali būti siejami su įvairių priklausomybių, įskaitant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, formavimusi.

Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis numatyta finansuoti keletą svarbių iniciatyvų. Tarp jų – tabako gaminių ir su jais susijusių produktų vartojimo ekonominės žalos sveikatai ir šalies ūkiui vertinimo tyrimas, kuriam skiriama 80 tūkst. eurų. Dar 160 tūkst. eurų numatyta tarptautinių prevencijos programų „Parent Strength(s)“ ir „Be Smart, Don’t Start“ pritaikymui Lietuvoje. Didžiausia suma – 260 tūkst. eurų – bus skirta nacionalinei socialinei kampanijai, orientuotai į vaikus, jaunimą nuo 12 iki 29 metų ir jų tėvus. Kampaniją organizuos Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

Dar didesnės investicijos numatytos priklausomybių gydymo ir socialinės reabilitacijos srityje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Europos socialinio fondo lėšomis iki 2028 m. įgyvendina beveik 16 mln. eurų vertės projektą „Būk laisvas – nebūk priklausomas“. Projekto metu teikiama psichologinė ir socialinė pagalba priklausomiems asmenims, organizuojamos reintegracijos veiklos, specialistų mokymai, pagalba teikiama ir priklausomų asmenų artimiesiems.

Saulius Čaplinskas / L. Balandžio / BNS nuotr.

– Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vien finansavimo nepakanka...

– Nepaisant didėjančių investicijų, Lietuvoje vis dar išlieka netolygus prevencijos priemonių prieinamumas regionuose. Todėl vis dažniau kalbama ne tik apie naujus ribojimus ar kampanijas, bet ir apie būtinybę užtikrinti, kad veiksmingos, mokslo įrodymais grįstos prevencijos, ankstyvosios pagalbos ir gydymo paslaugos būtų vienodai prieinamos visiems gyventojams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos.

Todėl dabar svarbiausias uždavinys – pereiti nuo pavienių priemonių prie visos sistemos: prevencijos, ankstyvo problemos atpažinimo, intervencijos, gydymo, žalos mažinimo ir reintegracijos. Vis daugiau dėmesio turi būti skiriama ne tik pačiai medžiagai, bet ir aplinkai, kurioje auga vaikas ar jaunas žmogus: šeimai, mokyklai, bendruomenei ir prasmingam laisvalaikiui. Būtent toks kompleksinis požiūris šiandien laikomas veiksmingiausiu siekiant mažinti priklausomybių paplitimą.

Ateityje svarstoma ir toliau stiprinti prevenciją mokyklose ir bendruomenėse, gerinti ankstyvąjį rizikingo vartojimo atpažinimą, plėsti psichikos sveikatos ir priklausomybių gydymo paslaugų prieinamumą, stiprinti kontrolę skaitmeninėje erdvėje ir užtikrinti, kad sprendimai būtų grindžiami moksliniais tyrimais ir patikimais duomenimis.

Draudimas gali sumažinti prieinamumą, bet vien draudimu priklausomybės neišgydysime.

– Kalbant apie priklausomybes, kokių tendencijų įžvelgiate? Ar galime pagaliau pasidžiaugti statistikos rodikliais?

– Čia labai svarbu negąsdinti visuomenės ir kartu nenuraminti savęs gerais vidurkiais. Turime ir tikrai gerų žinių. 2024 m. Europos mokyklų alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tyrimas – ESPAD – parodė, kad Lietuvos 15–16 metų moksleivių alkoholio, tradicinių cigarečių ir kanapių vartojimo rodikliai yra mažiausi per visą šių tyrimų istoriją. Per paskutines 30 dienų alkoholį vartojo 24,4 proc. moksleivių, tradicines cigaretes rūkė 10,2 proc., kanapes vartojo 3,7 proc.

Palyginkime: 2003 m. alkoholį per pastarąjį mėnesį vartojo net 77,1 proc. tokio amžiaus moksleivių, o tradicines cigaretes rūkė 40,7 proc. Pokytis išties milžiniškas. Tačiau yra kita medalio pusė.

Elektronines cigaretes bent kartą gyvenime yra išbandę daugiau kaip pusė 15–16 metų moksleivių, o per pastarąjį mėnesį jas vartojo maždaug kas penktas. Dar daugiau nerimo kelia, kad kas trečias jas yra pabandęs rūkyti dar nesulaukęs trylikos metų.

Yra ir kitas perspėjantis signalas – daugėja apsinuodijimų psichoaktyviosiomis medžiagomis, ypač tarp 15–19 metų jaunuolių. 2024 m. dėl narkotikų Lietuvoje mirė 80 žmonių. Tuo pat metu su alkoholio vartojimu buvo siejama 680 mirčių.

Ypač nerimą kelia didėjantis nepilnamečių apsinuodijimų mastas ir sparčiai besikeičianti naujų psichoaktyviųjų medžiagų rinka. Specialistai pažymi, kad dėl didžiulio naujų medžiagų skaičiaus dažnai net neįmanoma tiksliai nustatyti, kokiomis medžiagomis apsinuodija paaugliai.

Papildomą susirūpinimą kelia ypač pavojingų sintetinių opioidų paplitimas. Karfentanilis buvo nustatytas 29 asmenų, mirusių dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, organizmuose.

Specialistai pabrėžia ankstyvosios prevencijos, intervencijos, šeimos, mokyklos ir bendruomenės įtraukimo ir geresnių laboratorinių tyrimų poreikį, siekiant laiku nustatyti vartojamas medžiagas ir sumažinti jų daromą žalą.

Šių skaičių negalima tiesiogiai lyginti, nes skiriasi jų apskaičiavimo metodika. Tačiau jie primena labai svarbų dalyką: kalbėdami apie priklausomybes negalime matyti tik nelegalių narkotikų ir pamiršti alkoholio ir nikotino.

Taigi paradoksas toks: kai kurie jaunimo vartojimo rodikliai yra mažiausi per kelis dešimtmečius, bet pati psichoaktyviųjų medžiagų rinka darosi pavojingesnė ir sunkiau prognozuojama. Prevencija veikia, tačiau problema keičia formą.

Kai kurie jaunimo vartojimo rodikliai yra mažiausi per kelis dešimtmečius, bet pati psichoaktyviųjų medžiagų rinka darosi pavojingesnė ir sunkiau prognozuojama.

– Kokios ribojimo priemonės jau davė rezultatų?

– Daugiausia rezultatų davė kompleksinės priemonės, kurios Lietuvoje buvo įgyvendintos alkoholiui, tabakui ir nikotino gaminiams. Daugiausia patikimų įrodymų turime alkoholio kontrolės srityje. Kainos ir prieinamumo reguliavimas, reklamos ribojimas ir kitos priemonės prisidėjo prie alkoholio vartojimo ir jo sukeliamos žalos mažėjimo. Tai patvirtina ir tarptautiniai vertinimai.

Labai ryškus ir ilgalaikis jaunimo elgsenos pokytis. Jau minėjau:  maždaug per du dešimtmečius 15–16 metų moksleivių, per pastarąjį mėnesį vartojusių alkoholį, dalis sumažėjo nuo daugiau kaip trijų ketvirtadalių iki maždaug ketvirtadalio.

Tabako kontrolės srityje taip pat pasiteisino reklamos ribojimai, draudimas rūkyti daugelyje viešųjų vietų, akcizų politika ir prekybos nepilnamečiams kontrolė. Šios priemonės prisidėjo prie mažėjančio tradicinių cigarečių vartojimo, ypač tarp jaunimo. Tradicinių cigarečių rūkymas sumažėjo maždaug keturis kartus.

Kita vertus, atsiranda naujų iššūkių. Tradicinių cigarečių vartojimas tarp jaunimo mažėja, bet nikotino maišeliai, elektroninės cigaretės ir kiti nauji nikotino produktai sparčiai užima jų vietą. Reguliavimas ne visada spėja paskui rinką, todėl turime nuolat vertinti, ar esamos priemonės pakankamai apsaugo vaikus ir jaunimą nuo priklausomybės nikotinui. Tokie gaminiai neturėtų tapti naujais vartais į priklausomybę. Tačiau būtų klaida pasakyti: priėmėme vieną įstatymą ir todėl turime tokį rezultatą. Keitėsi kainos, prieinamumas, reklama, šeimų ir visuomenės požiūris, jaunimo gyvenimo būdas. Veikia priemonių visuma.

Vis dėlto šiandien tampa akivaizdu, kad vien ribojimų nebepakanka. Naujų psichoaktyviųjų medžiagų, elektroninių cigarečių ir prekybos internetu plėtra reikalauja stiprinti ankstyvąją prevenciją, mokslu grįstas programas mokyklose, tėvų įsitraukimą, pagalbos prieinamumą ir ankstyvą rizikingo vartojimo atpažinimą. Išlieka ryškūs skirtumai tarp savivaldybių, nes jų finansiniai ir žmogiškieji ištekliai prevencijai yra nevienodi, todėl ir prevencinių paslaugų prieinamumas skirtinguose regionuose nevienodas.

Yra ir gerų ankstyvosios intervencijos pavyzdžių. 2025 m. specialią programą jaunuoliams, jau pradėjusiems eksperimentuoti su alkoholiu ar narkotikais, pradėjo 1 382 jaunuoliai, o 91 proc. ją baigė. 62 proc. baigusių teigė apsisprendę ateityje visiškai atsisakyti psichoaktyviųjų medžiagų. Tai viltingi rezultatai, tačiau norėčiau, kad vertintume ne tik tai, ką jaunuolis pasakė baigdamas programą, bet ir kas atsitiko po metų ar dvejų.

Prevencijos rezultatas – ne perskaityta paskaita ar išdalyti lankstinukai. Rezultatas – žmogus, kuris nepradėjo vartoti, laiku sustojo arba gavo pagalbą.

Prevencijos rezultatas – ne perskaityta paskaita ar išdalyti lankstinukai. Rezultatas – žmogus, kuris nepradėjo vartoti, laiku sustojo arba gavo pagalbą.