Labai senas tyrimas

Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad nuo lapkričio pradžios įvesti apribojimai lošiančių asmenų amžiui, tačiau to maža. Realiai padėčiai įvertinti trūksta ir prevencinių projektų, ir tyrimų, kurie parodytų problemos mastą.

Nors visame pasaulyje sveikatos specialistai, pedagogai ir tėvai trimituoja apie grėsmę, kurią vaikams ir paaugliams kelia nuotoliniai lošimai, Lietuvoje paskutinįkart apčiuopiamas šios problemos tyrimas buvo atliktas prieš 20 metų.

Savaime suprantama, kad alkoholio ar psichotropinių medžiagų vartojimas kelia didesnį susirūpinimą, tačiau ne mažiau žalingo azartinių lošimų poveikio jaunam žmogui irgi neturėtume atmesti.

„Liūdna pripažinti, tačiau azartinių lošimų tarp paauglių problema vis dar lieka mažiausiai diskutuojama tema Lietuvoje. Užsienio šalių specialistai šią temą gvildena lygiagrečiai su suaugusiųjų priklausomybe ir yra atlikę aibę tyrimų, o Lietuvoje yra vienintelis N. Skokausko 2006 m. atliktas tyrimas“, – apgailestavo Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus psichologas Olegas Mackevičius.

Liūdna pripažinti, tačiau azartinių lošimų tarp paauglių problema vis dar lieka mažiausiai diskutuojama tema Lietuvoje.

Minimas tyrimas parodė, kad lošiančių paauglių, atitinkančių patologinio lošėjo ženklus, buvo 4,2 proc., o aukštos rizikos lošėjų – daugiau kaip 9 proc. Tiesa, taip buvo prieš 20 metų.

Vis dėlto pašnekovas pateikia šiek tiek naujesnes tendencijas: remiantis ESPAD (tai nepriklausoma organizacija, atliekanti tyrimus daugiau kaip 40 Europos šalių), 2024 m. 14 proc. paauglių Lietuvoje buvo bandę azartinius lošimus.

Didesnė rizika

Psichologas pabrėžia labai svarbų aspektą, į kurį turėtų atkreipti dėmesį visi tėvai: dėl savo neurologinių ypatumų ir nebrandos paaugliai nesugeba tinkamai įvertinti visų pavojų, kylančių dalyvaujant azartiniuose lošimuose, todėl jų rizika įsitraukti į lošimus ir tapti priklausomiems yra keturis kartus didesnė nei suaugusio žmogaus. Nors Lietuvoje lošimai nepilnamečiams yra draudžiami ir nuo lapkričio lošti gali tik 21 metų amžiaus asmenys, pasak O. Mackevičiaus, tai nesustabdo paauglių nuo smalsavimo šioje srityje.

„Paauglystės laikotarpiu būdinga smalsauti tose veiklose, kurios paaugliui neturėtų būti prieinamos: tai alkoholis, pornografija, tabakas, taip pat ir lošimai. Pastarieji irgi tampa susidomėjimo objektu, nes juose tariamai žadamas atlygis išloštų pinigų pavidalu“, – pastebi specialistas.

Remdamasis savo ir kolegų, dirbančių su probleminiais lošėjais patirtimi, jis pateikia statistiką: dalis lošiančių asmenų šią pramogą išbando būdami 14–16 metų.

Situacija: 2024 m. duomenimis, 14 proc. paauglių Lietuvoje buvo bandę azartinius lošimus. / Š. Mažeikos / BNS nuotr.

Lobiai, kurių neranda

Nepaisant per menko dėmesio paauglių priklausomybei nuo azartinių lošimų, per mažai kalbama ir apie lošimo pavojus tariamai saugiose vaikui srityse, t. y. žaidžiant kompiuterių žaidimus.

„Pasaulyje pastaruosius penkerius metus aktyviau diskutuojama apie  vadinamųjų lobių skrynių keliamas rizikas, kurių mechanikos labai primena azartinių lošimų elementus ir, kas liūdniausia, dažnėja prasilošimo atvejų būtent šiame sektoriuje. Dažnai bendraujant su lošiančių vaikų tėvais darosi liūdna, kai girdi jų pasakojimus, kaip jie ramiai reaguodavo į paauglio žaidimą kompiuteriu. Tėvai nesigilindavo nei į žaidimo esmę, nei į amžiaus rekomendacijas“, – pasakoja O. Mackevičius.

Nemažai tėvų vis dar klaidingai įsitikinę, kad ši pramoga negali turėti neigiamų padarinių. Tik gavę žinią, kad paauglys yra pralošęs nemenką sumą lošdamas vadinamosiomis lobių skryniomis, nuoširdžiai nustemba, sutrinka ir dažniausiai nuvertina galbūt besiformuojančią priklausomybę, dėl to vengia kreiptis pagalbos į specialistus.

„Apskritai visuomenėje neatkreipiamas dėmesys į augantį kompiuterinių žaidimų monetarizavimą, o tai įtraukia vaikus ne tik leisti daugiau laiko prie jų, bet ir bandyti iš to užsidirbti, ir, kas liūdniausia, lošti“, – priduria psichologas.

Kada susirūpins?

Tad kas Lietuvoje yra daroma, siekiant apsaugoti ar bent informuoti paauglius apie priklausomybės grėsmes lošimų srityje?

„Tenka pripažinti, kad šiuo metu mūsų šalyje nėra kokios nors apibrėžtos ir aiškios strategijos šiuo klausimu. Dažniausiai tai būna pavienių specialistų iniciatyva, kurie stengiasi perteikti šias žinias paskaitų mokyklose forma. Mano manymu, daug efektyviau būtų, jei tokios paskaitos būtų privalomos ne paaugliams, o mokykloje dirbantiems pedagogams, psichologams ar kitiems specialistams, turintiems tiesioginį kontaktą su moksleiviais ir galintiems gautas žinias perteikti naujai atėjusioms moksleivių kartoms“, – pabrėžia O. Mackevičius.

Be to, labai svarbu, kad ir tėvai domėtųsi šia problema.

„Priežiūros tarnyba visuomet reaguoja į kvietimus supažindinti su lošimo priklausomybės tema, todėl mūsų psichologai yra kviečiami ir į mokyklas tokių paskaitų skaityti.

Norėčiau, kad mano žodžiai nebūtų priimti stigmatizuojamai, tačiau labai pasigendu tėvelių ar globėjų įsitraukimo į tokias paskaitas, diskusijas. Esu ne kartą buvęs mokykloje, kurioje kartu su mokytojais paskaitų klausydavosi vos vienas du tėvai“, – apgailestauja pašnekovas.

Dažnai bendraujant su lošiančių vaikų tėvais tampa liūdna, kai girdi jų pasakojimus, kaip jie ramiai reaguodavo į paauglio žaidimą kompiuteriu.

Suprantama, trūksta ir pačių specialistų, gilinančių savo žinias probleminio lošimo srityje, todėl ir galimybė klausyti tokių paskaitų yra gana nedidelė.

„Manau, be galo svarbu tėveliams neprarasti santykio su vaikais ir domėtis jų veiklomis. Internetas kupinas pagundų ir, suprantama, pavojų. Neskatinu beatodairiškai atiminėti kompiuterių, drausti žaisti ar pan. Priešingai, parodykite savo susidomėjimą, smalsaukite, kuo pasirinktas žaidimas vaikui yra svarbus, įdomus, kaip tas žaidimas žaidžiamas. Galbūt net pažaiskite kartu. Esu tikras, kad bendros veiklos padeda kurti kokybišką, saugų santyki su vaiku, o tai tik didins vaiko pasitikėjimą jumis ir padės jam kreiptis pagalbos į jus anksčiau, nei pavojų pastebėsite patys“, – pataria O. Mackevičius.

Taigi kitąkart, kai išvysite savo paauglį prie kompiuterio, pasidomėkite, kokius žaidimus jis žaidžia ir kokias lobių skrynias bando laimėti.

Statistika – iškalbinga

Apie augantį nepilnamečių įsitraukimą į azartinius lošimus pažymima naujausio Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo Europos mokyklose 2024 m. tyrimo išvadose. Jose skelbiama, kad azartiniai lošimai ir kompiuteriniai žaidimai tarp moksleivių populiarėja.

Pasak tyrimo rezultatų, 13 proc. 15–16 metų amžiaus Lietuvos moksleivių per pastaruosius dvylika mėnesių iki apklausos lošė iš pinigų. Be to, stebima lošimo iš pinigų didėjimo tendencija: nuo 2015 m. iš pinigų lošiančių moksleivių skaičius padidėjo nuo 11,8 iki 14,3 proc.

Minėto tyrimo duomenimis, dažniausiai moksleiviai rinkosi loterijas, antroje vietoje – kortas ir kauliukus, trečioje – lažybas dėl sporto ar gyvūnų varžybų, o lošimo automatai liko ketvirtoje vietoje. Interneto lošimuose iš pinigų tarp moksleivių pirmauja kortos ir kauliukai.

„Per metus šalies gyventojai pralošia beveik 300 mln. eurų, kasdien registruojama pusšimtis naujų prašymų neleisti lošti, daugėja priklausomybe nuo lošimų sergančių žmonių. Skaudžiausia, kad azartiniai lošimai įtraukia vis daugiau vaikų ir paauglių – jiems nesunkiai prieinamos lažybos, loterijos, automatai ir ypač nuotoliniai vaizdo žaidimai, vadinamosios lobių skrynios. Emocinę pagalbą vaikams teikianti „Vaikų linija“ vis dažniau sulaukia į lošimus įnikusių vaikų skambučių su prašymu padėti. Kai kurie, nerasdami išeities iš lošimų pasaulio pinklių, atsiduria ties savižudybės riba. Tyrimų, kurie apibrėžtų probleminio lošimo mastus Lietuvoje trūksta, ypač susijusių su nepilnamečių įsitraukimu. Delsti negalime – būtina inicijuoti išsamius, o ne fragmentiškus tyrimus ir, remiantis kitų šalių patirtimi, imtis veiksmingų sprendimų, kaip apsaugoti mūsų vaikus likimus“, – susirūpinimą dėl nepilnamečių išreiškė Seimo Priklausomybių prevencijos komisija narė Daiva Ulbinaitė.

2024 m. pabaigoje Lietuvoje veikė dvylika azartinius lošimus organizuojančių bendrovių (dar dvi bendrovės turi licencijas, bet šiuo metu veiklos nevykdo), keturiolika lošimo namų (kazino), 177 lošimo automatų salonai, 83 lažybų punktai, totalizatoriaus punktai neveikė (2023 m. buvo penki), dešimt bendrovių turėjo leidimus organizuoti nuotolinius lošimus, trys – didžiąsias loterijas.