Priklausomybė nuo alkoholio: prisipažinti nebe taip gėda

Įvairūs veiksniai

Higienos instituto duomenimis, 2024-aisiais nuo su alkoholio vartojimu tiesiogiai susijusių ligų mirė 677 žmonės. Dažniausios mirties priežastys buvo alkoholinė kepenų liga, atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu, alkoholinė kardiomiopatija. Vyrų mirštamumas daugiau kaip tris kartus viršijo moterų mirštamumą.

Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Abstinencijos gydymo skyriaus vedėjos, gydytojos psichiatrės Mildos Sakalauskienės pirmiausia paklausėme, kas lemia polinkį į žalingą alkoholio vartojimą ir priklausomybės nuo alkoholio išsivystymą? Ar mokslas yra išskyręs tam tikrą tipą žmonių, kurie linkę į priklausomybę nuo alkoholio?

– Polinkį į žalingą alkoholio vartojimą ir priklausomybės išsivystymą lemia biologinių, psichologinių, socialinių ir aplinkos veiksnių visuma. Remiantis įvairiais literatūros šaltiniais, genetinių veiksnių įtaka priklausomybės atsiradimui gali siekti iki 60 proc. Kitaip tariant, kai kurie žmonės gimsta turėdami didesnį biologinį jautrumą šiai ligai. Vis dėlto tai dar nereiškia, kad jie būtinai taps priklausomi.

Situacija: M. Sakalauskienė teigimu, vis dar pasitaiko nuomonių, kad priklausomybė yra ne liga, o žmogaus valios trūkumas ar charakterio yda, dėl kurios turėtų būti gėda. / M. Ambrazo nuotr.

Žalingo vartojimo rizikai svarbūs ir socialiniai veiksniai – aplinka, kurioje žmogus auga ir gyvena. Pavyzdžiui, ankstyvas susidūrimas su alkoholiu, dažnas jo vartojimas šeimoje ar draugų rate gali didinti žalingo vartojimo tikimybę. Be to, polinkį vartoti gali stiprinti ir psichologiniai faktoriai: vaikystėje išgyventos traumos, smurtas, emocinis apleistumas, taip pat dabartiniai emociniai sunkumai, tokie kaip patiriamas stresas, nerimas ar reikšmingos gyvenimo krizės.

Psichodinaminiu požiūriu alkoholio vartojimas gali tapti savotišku psichikos gynybos mechanizmu, padedančiu ištverti skausmingų gyvenimo patirčių sukeltą kančią. Tačiau ilgainiui tokia psichikos gynyba lemia žalingus padarinius tiek fizinei, tiek psichikos sveikatai ir, užuot padėjusi žmogui susidoroti su sunkumais, sukelia dar daugiau problemų.

Mokslas nėra nustatęs vieno konkretaus priklausomo žmogaus tipo – priklausomybė gali išsivystyti nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, socialinės padėties ar išsilavinimo. Vis dėlto nustatyta, kad alkoholio vartojimo kontrolės sutrikimo rizika yra gerokai didesnė asmenims, turintiems kitų psichikos sutrikimų, tokių kaip depresija, nerimo sutrikimai ar potrauminio streso sindromas. Be to, alkoholio vartojimas gali turėti reikšmingos įtakos šių ligų gydymo eigai. Pavyzdžiui, pastebėta, kad sumažėjęs alkoholio vartojimas yra susijęs su greitesniu depresijos ir nerimo simptomų mažėjimu gydymo metu.

Perspėjimo ženklai

– Kokie simptomai rodo, kad alkoholio vartojimas tampa žalingas ir jau vystosi priklausomybė?

– Priklausomybę galime diagnozuoti tada, kai pacientas jaučia stiprų troškimą vartoti alkoholį, jam tampa sunku kontroliuoti vartojimą, o sustoti nepavyksta net atsiradus žalingų padarinių. Tokiu atveju alkoholio vartojimas tampa svarbesnis nei kiti veiksmai ar įsipareigojimai, padidėja jo tolerancija ir, kai kuriais atvejais, pasireiškia fizinės abstinencijos būklė.

Šie simptomai atsispindi ir pacientų patirtyse. Reflektuodami savo asmeninę patirtį, jie neretai pažymi, kad gyvenimas, paženklintas priklausomybės, palaipsniui ima suktis apie alkoholio vartojimą. Pavyzdžiui, žmonės pradeda skaičiuoti, kiek darbo valandų liko iki grįžimo namo ir juose laukiančios taurės alkoholio, arba planuoja savo dienotvarkę atsižvelgdami į alkoholio pardavimo laiką.

Vis dėl to didesnė dalis žmonių pagalbos ieško patys, ypač tada, kai pradeda aiškiai jausti ir suvokti neigiamus vartojimo padarinius.

Dalis pacientų pasakoja, kad apie besivystančią priklausomybę juos priverčia susimąstyti atsiradę sunkumai darbinėje veikloje, bendradarbių pastabos ar situacijos, kai dėl vartojimo į darbą apskritai nebepavyksta ateiti. Dažnai minimi konfliktai su artimaisiais, pablogėję santykiai su vaikais, problemos su teisėsauga (pavyzdžiui, vairavimas išgėrus) ir anksčiau malonumą teikusių pomėgių, laisvalaikio veiklų nykimas.

Vis dėlto nė viena iš šių konkrečių situacijų nebūtina, kad žmogui diagnozuotume priklausomybę nuo alkoholio. Nors ligos raiška turi tam tikrų bendrų bruožų, kiekvieno paciento patirtis ir ligos vystymosi eiga yra labai individuali.

– Ar yra tam tikrų perspėjimo ženklų, kada reikėtų kreiptis į specialistus?

– Į specialistus reikėtų kreiptis tuomet, kai pastebima, kad alkoholio vartojimas ima trukdyti kasdieniam gyvenimui – mokslams, darbui, santykiams su šeima ar draugais – ir išstumia anksčiau džiaugsmą ir malonumą teikusius pomėgius. Reikėtų sunerimti, jei alkoholis tampa pagrindiniu būdu atsipalaiduoti, įveikti stresą ar nemalonias emocijas, didėja jo tolerancija (prireikia vis didesnio kiekio tam pačiam efektui pasiekti), o jo nevartojant prastėja savijauta ar nuotaika.

Verta pažymėti, kad kreipimasis į specialistus nėra kraštutinė priemonė. Priešingai – kuo anksčiau žmogus gauna profesionalią pagalbą, tuo lengviau ir veiksmingiau galima užkirsti kelią rimtiems sveikatos ir socialiniams padariniams.

Paveikia aplinkinius

– Ar dažnai į Jus kreipiasi patys priklausomybe sergantys žmonės, ar juos atveda artimieji?

– Priklausomybė paveikia ne tik patį sergantį žmogų, bet ir jo šeimą. Dažnai būtent artimieji pirmieji pastebi, kad alkoholio vartojimas pradeda daryti neigiamą įtaką žmogaus sveikatai, santykiams ar kasdieniam gyvenimui, todėl paskatina jį kreiptis į specialistus. Svarbu pabrėžti, kad artimųjų palaikymas ir supratimas gali būti labai reikšmingas veiksnys paciento sveikimo procese.

Į specialistus reikėtų kreiptis tuomet, kai pastebima, kad alkoholio vartojimas ima trukdyti kasdieniam gyvenimui – mokslams, darbui, santykiams su šeima ar draugais.

Vis dėlto didesnė dalis žmonių pagalbos ieško patys, ypač tada, kai pradeda aiškiai jausti ir suvokti neigiamus vartojimo padarinius: pablogėjusią savijautą, sunkumus darbe, konfliktus šeimoje ar prarastą kontrolės jausmą vartojant alkoholį. Kartais sprendimą kreiptis pagalbos nulemia ir konkretus įvykis, pavyzdžiui, sveikatos problemos ar rimtos gyvenimo krizės.

– Ar lietuviams vis dar gėda dėl šios ligos?

– Vis dar pasitaiko nuomonių, kad priklausomybė yra ne liga, o žmogaus valios trūkumas ar charakterio yda, dėl kurios turėtų būti gėda. Nepaisant to, verta pasidžiaugti, kad šis stigmatizuojantis ir klaidingas įsitikinimas pamažu nyksta. Supratimas, kad priklausomybė yra lėtinė liga, iš esmės keičia sveikimo sampratą ir eigą.

Atsiranda nuostata ne tik susilaikyti nuo alkoholio vartojimo, bet ir kardinaliai keisti gyvenimo būdą: laikytis dienotvarkės, palaikyti adekvatų darbo ir poilsio režimą, reguliariai maitintis, rūpintis fiziniu aktyvumu, mokytis naujų streso ir neigiamų emocijų įveikos strategijų arba prireikus vartoti medikamentus. Toks požiūris skatina kreiptis profesionalios pagalbos ir sėkmingai, be gėdos, žengti sveikimo keliu.