Apie tai pranešta po to, kai Baltijos jūroje pastaraisiais mėnesiais buvo nutraukti povandeniniai ryšio kabeliai ir trikdomos navigacijos sistemos.

Šią savaitę Berlynas pranešė, kad neseniai Rusijos krovininis laivas paleido signalinių raketų į Vokietijos kariuomenės sraigtasparnį – tai dar vienas didėjančios įtampos ženklas. Visos šalys, kurių krantus skalauja Baltijos jūra, išskyrus Rusiją, dabar priklauso NATO.

Šiuo metu jūroje „daugėja Rusijos karinio jūrų laivyno ir civilinių laivų, ir šis buvimas gerokai plečiasi“, ketvirtadienį sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus).

„Rusijos karinis jūrų laivynas bando pasiųsti signalą: „Mes esame čia“, – pridūrė jis.

Tuo metu Rusijos politikos analitikas Konstantinas Kalačiovas sakė, kad „Rusijai visiškai nepatinka požiūris, kad Baltijos jūra taps NATO „ežeru“.

Įtampa regione išaugo nuo 2022 metų vasarį Rusijos surengtos plataus masto invazijos į Ukrainą, o Europos šalys nuolat reiškia susirūpinimą dėl hibridinių atakų, dėl kurių kaltinama Rusija.

„Baltijos jūra yra tarsi pilkojoje zonoje tarp karo ir taikos, kur NATO šalys turi būti pasirengusios bet kokiam kenkimui“, – naujienų agentūrai AFP sakė buvęs Danijos karinio jūrų laivyno vadas Nilsas Wangas (Nilsas Vangas).

Rusija nori parodyti, kad „iš esmės vis dar gali padaryti taip, kad NATO veikla Baltijos jūroje keltų rūpesčių“, sakė jis.

Dėlionės detalė

Praėjusį mėnesį vėl kilo susirūpinimas, kai Švedijos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje buvo pažeisti du povandeniniai telekomunikacijų kabeliai.

Švedija pradėjo tyrimą dėl įtariamo sabotažo ir išreiškė susidomėjimą Kinijos laivu „Yi Peng 3“. Pastarasis plaukė virš tos teritorijos maždaug tuo metu, kai buvo nutraukti kabeliai, kaip nurodoma laivų stebėjimo svetainėse.

Krovininis laivas jau beveik tris savaites stovi tarptautiniuose vandenyse tarp Švedijos ir Danijos, pakaitomis saugomas švedų, vokiečių ir danų karinių jūrų pajėgų ir pakrančių apsaugos laivų.

Tai, kad „Yi Peng 3“ kapitonas yra Rusijos pilietis ir kad laivas lapkričio 15 dieną išplaukė iš Rusijos Ust-Lugos uosto, esančio į vakarus nuo Sankt Peterburgo, irgi pakurstė įtarimus.

Be to, iki šio kovo minimas laivas daugelį metų plaukiodavo tik Kinijos vandenyse. Tačiau pavasarį jis pradėjo plaukioti per Rusijos uostus ir gabenti Rusijos krovinius.

Kinija yra artima politinė ir ekonominė Rusijos, kurios karo Ukrainoje Pekinas niekada nepasmerkė, sąjungininkė.

Rusija, kaip ir Kinija, neigia, kad yra kaip nors susijusi su nutrauktais kabeliais. Pekinas savo ruožtu pažadėjo bendradarbiauti su Švedijos tyrimu.

„Fizinis sabotažas tampa vis labiau tikėtinas, nes agresoriui tiesiog lengva tai padaryti“, – sakė Bonos universiteto Pažangių saugumo, strateginių ir integracijos studijų centro ekspertas Moritzas Brake (Moricas Brakė).

„Tai daro didelį poveikį ne tik siunčiant signalą, bet ir fiziškai pažeidžiant daiktus“, – sakė jis.

2023 metų spalį taip pat buvo pažeistas dujotiekis ir povandeninis kabelis, jungiantis Suomiją, Švediją ir Estiją. Suomijos policijos teigimu, manoma, kad už tą incidentą atsakingas kitas Kinijos krovininis laivas.

Incidentų virtinė nuo pat plataus masto karo Ukrainoje pradžios rodo, kad Baltijos jūroje „iš tiesų vyksta eskalacija“, sakė Lenkijos tarptautinių reikalų instituto PISM tarptautinio saugumo ekspertas Wojciechas Lorenzas (Voicechas Lorenzas).

Tačiau „tai tik viena (didesnės) dėlionės, kurioje Rusija intensyvina“ savo veiksmus dalis: tai apima tiek Maskvos žvanginimą branduoliniais ginklais Ukrainoje, tiek hibridines operacijas ir bandymus destabilizuoti kitas šalis, sakė jis.

Ilgas hibridinis konfliktas

Suomija neseniai pranešė, kad pastebėjo pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) sutrikimų Baltijos jūroje, o jos pakrančių apsaugos tarnyba įspėjo kai kuriuos laivus, kad jie plaukia ne pagal kursą.

„Navigacijos sistemų trikdžiai ir ryšių kabelių pažeidimai iliustruoja naują Šaltąjį karą skaitmenizuotame pasaulyje“, – sakė N. Wangas.

NATO sustiprino savo karinių jūrų pajėgų buvimą regione ir siekia plėtoti stebėjimo pajėgumus, tačiau stebėti viską, kas vyksta jūros dugne, beveik neįmanoma.

Be to, Vakarų šalys turi daug svarbios infrastruktūros, kurią reikia prižiūrėti.

Šalims, kurios įsikūrusios Baltijos jūros pakrantėje, pirmiausia reikia „skaidriai parodyti išoriniam pasauliui: štai kas čia dabar vyksta“, sakė M. Brake.

„Tai pirmas žingsnis link patikimo atgrasymo“, – pabrėžė jis.

„Tokioje hibridinio konflikto situacijoje galime gyventi daug metų ar net dešimtmečių, todėl turime rasti veiksmingą atsaką“, – sakė PISM instituto atstovas W. Lorenzas.

Jis nurodė, kad tai galėtų būti jūrų policijos misijos sukūrimas, kaip neseniai pasiūlė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.