Po šnekų ėmė pykinti
Viena klaipėdietė tikino, kad ji dažniausiai naudojasi miesto maršrutiniais autobusais, o maršrutinių taksi vengia.
„Autobuse bent erdvės daugiau. Mikroautobuse iš viso neįmanoma važiuoti nesiklausant svetimų pokalbių. 80–90 procentų garsiai kalbančiųjų – pagyvenusios moterys. Toks jausmas, kad jos tik ir laukia, kada atsisės autobuse, ir iš karto kam nors ima skambinti. Tačiau mane siutina tai, kad tokios ponios visada telefone dar ir įjungia garsiakalbį. Tad tenka klausytis ne tik gretimai sėdinčios ponios, bet ir jos pašnekovės balsų“, – pasakojo klaipėdietė Monika.
Autobusuose klaipėdiečiai apšneka giminaičius, pasakojasi darbe nutikusių įvykių detales, skundžiasi savo vaikais, keikia savo vyrus ir skaičiuoja jų išgerto alkoholio kiekį.
„Bet šlykščiausia būna tada, kai tenka klausytis smulkaus pasakojimo apie operacijas. Kažkodėl autobuse, kitiems girdint, žmonės nesigėdi garsiai kalbėti apie tai, ką jiems išpjovė ligoninėje, kiek ten kraujo liejosi. Aš esu jautri, linkusi alpti, kai išvystu kraują. Klausydamasi ilgo pokalbio apie itin nemalonią operaciją, vieną kartą pajutau, kad man darosi bloga, ėmė pykinti. Išlipau iš autobuso anksčiau nei man reikėjo. Ir ką reikėtų pasakyti tokiems piliečiams? Ar jie supras, kad jų pokalbiai vimdo?“ – rėžė įsiutusi mergina.
„Kam jums, teta, seksas?“
Kita klaipėdietė žinomo prekės ženklo rūbų parduotuvėje klausėsi istorijos apie svetimą meilužį.
„Po visų išpardavimų, kai nuslūgo pirkėjų būriai, užsukau apsipirkti į drabužių parduotuvę. Besimatuodama džinsus persirengimo kabinoje, turėjau klausytis vienos į šalia esančią kabiną įlindusios pirkėjos pokalbio su savo giminaite, kuri gyvena užsienyje. Aišku, abi ponios tauškė įjungtais garsiakalbiais. Viską girdėjau – kaip ten užsienyje tetai nesisekė, kaip išsiskyrė su vyru, su kuriuo pragyveno 10 metų. Išklausiau, kad jai teko susirinkti daiktus ir išeiti, nes gyveno vyro namuose. Kaip jai gaila buvo visko, kas užgyventa, o teko palikti“, – šiurpo pirkėja.
Visos kitos persirengimo kabinos tuo metu buvo tuščios.
„Aš vienintelė matavausi rūbus. Išėjusi specialiai pasukau link kitos kabinos, kur vyko pokalbis. Ponia sėdėjo užsikėlusi koją ant kojos, jokio rūbo nematavo, o tiesiog tauškė su giminaite įsijungusi garsiakalbį. Rado vietą mat pasikalbėti“, – stebėjosi moteris.
Toliau pokalbis pakrypo netikėta linkme.
„Moteriškė paklausė tetulės, kaip ten laikosi naujasis jos draugas. Išgirdau, kad šis vyresnis – apie 60 metų, tad ne toks jau aistringas. Teta leido suprasti tarp eilučių, jog netrykšta naujasis draugas intymia energija. Giminaitė ramino: „Teta, tai jūs tau tokiame amžiuje. Ir taip gerai. Kam jums reikia?“ – pasakojo pirkėja, šalia matavimosi kabinos netikėtai sužinojusi, kad 60 metų amžius esą jau esantis riba seksui.
Moteris pasibaisėjo tiek tetulės nenusisekusiu gyvenimu, tiek giminaitės elgesiu be jokių ceremonijų prekybos centre.
Nepaiso: autobusuose yra ženklų, perspėjančių, kad viduje draudžiama kalbėti telefonu, bet telefoniniai pokalbiai liejasi laisvai, dažniausiai per įjungtus garsiakalbius. „Facebook“ nuotr.
Riksmas – poveikio įrankis
Dar viena vieta, į kurią po darbo dienos protinį darbą dirbantiems žmonėms geriau neiti – vaikiškų prekių parduotuvės.
„Trumpam užsukau į namų, ūkio ir vaikiškų prekių parduotuvę. Ieškojau virtuvės įrankių. Tačiau ir čia teko slapstytis nuo įžūliai rėkiančios mergaitės, kuriai galėjo būti septyneri ar net aštuoneri. Vaikas sekiojo motiną ir visa gerkle rėkė, kad ji kažko nori. Tokias problemas vaikai dažniausiai įveikia trejų metų. Per gyvenimą neteko matyti aštuonerių vaiko, kuris šitaip šantažuotų motiną rėkimu ir isterija“, – nuomonę išsakė pirkėja.
Moteris stengėsi kuo greičiau susirinkti buičiai reikalingas prekes ir pasuko kasų link.
„Moteriškė su dukra atsistojo už manęs. Suskambo telefonas ir supratau, kad moteris kalbasi su sutuoktiniu. Įvyko lygiai tas pats – moteriškė ėmė pakeltu tonu klykti vyrui, kad jai kažko reikia, kad ji tai būtinai turi nusipirkti. Supratau, jog vyksta konfliktas dėl pinigų. Pagalvojau, kad geriau tai moteriai vertėtų pradėti dirbti ir tada jau savais pinigais tenkinti savo norus. O ką tokiai motinai reikės daryti su savo dukra, apskritai neturiu supratimo. Beviltiškai viskas atrodė“, – pasakojo Audronė.
Ar kvies Boženą į šventę?
Kita klaipėdietė nupasakojo taip pat plunksnos vertą istoriją apie savo kelionę į Vilnių.
Moteris į sostinę vyko maršrutiniu autobusu.
„Nors virš vairuotojo kabojo ženkliukas su perbrauktu telefonu, vairuotojas visą kelią važiavo ir kalbėjo telefonu, įsijungęs garsiakalbį. Visas autobusas sužinojo, kad jis ilgą laiką dirbo vilkiko vairuotoju, dabar vairuoja autobusą, kad jam tai labiau patinka. Visą kelią skambinėjo draugams ir pažįstamiems, nes ruošėsi gimtadieniui“, – pasakojo klaipėdietė Daiva.
Autobuso keleiviai sužinojo vairuotojo draugų vardus, tautybes ir net draugysčių subtilybes.
Ausies juk neužkimši, o burną derėtų dažniau užčiaupti.
„Kalbėdamas su rusakalbiais draugais, vyras keikėsi visais žinomais rusiškais keiksmažodžiais. O štai paskambinęs lietuviui, į kolegą kreipėsi „jūs“, kalbėjo labai mandagiai. Su vienu draugu ilgai tarėsi, ar kviesti Boženą į gimtadienį, ar ne. Tarėsi, kiek alkoholio reikės. Tada pasuko bičiuliui, kuris važinėja į Lenkiją. Jam davė užduotį, kiek ir kokių alkoholio butelių nupirkti Lenkijoje“, – pasakojo keleivė.
Po gaudynių – į krūmus
Vienu metu vairuotojas pasuko savo bičiuliui, kuris tuo pat metu važiavo iš Klaipėdos Kauno link.
„Užvirė audringa kalba, kad jo autobusas netrukus pavys bičiulį. Buvo aptarinėjamos mašinos, kurios važiuoja priekyje. Vairuotojas klausė kolegos, ką jis mato už savęs. Autobusas tuo metu lenkė kitas mašinas, ir visi keleiviai nerimastingai dairėsi į priekį, galvose virė vienintelis klausimas – tad ką mes čia visi vejamės?“ – prisiminė moteris.
Už kokių 60-ies kilometrų pagaliau autobusas pasivijo vilkiką.
„Visas autobusas atsiduso – fu, viskas gerai, pavijome“, – įspūdžiais dalijosi moteris.
Susilyginęs su vilkiku, aišku, vairuotojas vėl paskambino bičiuliui.
„Vėl vyko ilgas pokalbis, kaip šiam sekasi. Klausėmės ir vilkiko vairuotojo atviravimų, nes telefonas visą laiką veikė įjungtu garsiakalbiu“, – tikino moteris.
Tačiau visos kelionės viršūne tapo autobuso sustojimas prieš Kauną, ties IX fortu.
„Vairuotojas išleido dvi mergaites, o pats išlipo iš autobuso ir išėjo, palikęs visus keleivius. Jis nuėjo už krūmų, o ką jis ten darė, visas autobusas suprato, kai išvydo jį grįžtant betraukiantį kelnių užtrauktuką. Absoliučiai nekultūringas žmogus. Dar tokios kelionės nebuvau patyrusi“, – šiurpo Daiva.
Įgūdžiai: prieš keletą metų keleiviai šiurpdami stebėjo vairuotojo viražus – vyras autobusą vairavo užsiėmęs kitais darbais. Vaizdo įrašo stop kadras.
Dirba nuolatiniame triukšme
Viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktoriaus pavaduotojas Andrius Samuilovas pripažino, kad miesto autobusų vairuotojai išties dirba nuolatiniame triukšme.
„Dažniausiai maršrutiniais taksi važinėja moterys. Dažna galėtų ir mašiną vairuoti, bet važiuoja maršrutiniais taksi, kad pašnekėtų telefonu. Autobusuose yra informaciniai ženklai, draudžiantys trukdyti vairuotojui. Yra perspėjimai nekalbėti viduje telefonais. Bet niekas to nepaiso. Dažniausiai pokalbiai vyksta per garsiakalbius. Sunkiai suprantama, kodėl lietuviai bendraudami telefonu nenaudoja įprasto būdo pokalbiui“, – patikino A. Samuilovas.
A. Samuilovas prisipažino, kad tokių pliurpiančių piliečių net nėra kaip sugėdinti.
„Pasakysi, kad nekalbėtų, atšaus – nesiklausyk. Ausies juk neužkimši, o burną derėtų dažniau užčiaupti. Vairuotojai visą dieną praleidžia nuolatiniame triukšme ir strese“, – pripažino A. Samuilovas.
(be temos)
(be temos)
(be temos)