13 metų Lietuvoje gyvenęs Christianas Fedeleris – vokietis, tačiau puikiai kalba lietuviškai ir Vilniuje jaučiasi kaip namie.

„Apskritai Lietuvoje jaučiuosi gerai. Ten, kur yra draugai, ten, kur kažkada gyvenau. Ta vieta, kur jautiesi savas, kitų priimtas“, – šnekėjo Ch. Fedeleris.

Vilniuje gyveno 13 metų, čia sutiko būsimą žmoną, sukūrė šeimą. Kai grįžo į Berlyną, net prisijungė prie vietos lietuvių bendruomenės.

„Kai bendruomenė skelbia cepelinų balių, tai tikrai ateina daug daugiau žmonių nei įprastai. Labai dievinu ir šaltibarščius“, – tvirtino Ch. Fedeleris.

Tokių užsieniečių kaip Ch. Fedeleris – iš Vakarų Europos, aukštesnės kvalifikacijos ir pavyzdingai prisitaikančių prie kitos šalies kultūros – Lietuva norėtų pritraukti daugiau.

Deja, viskas – atvirkščiai. Absoliuti dauguma užsieniečių Lietuvoje – žemos kvalifikacijos, trečiųjų šalių piliečiai, o pastaraisiais metais išaugo ir kultūriškai visiškai nieko bendro neturinčių, iš Vidurio Azijos.

LNK stop kadras.

Jeigu neskaičiuotume nuo karo bėgusių ukrainiečių...

„Didžioji dalis čia yra atvykę darbo pagrindu – virš 100 tūkst., o tų pabėgėlių, kuriems suteiktas prieglobstis, pas mus yra vos keli šimtai“, – kalbėjo Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Seime parlamentarai subūrė grupę pavadinimu „Prieš masinę imigraciją“. Ji turi kiek daugiau nei 20 narių – tiek iš valdančiųjų, tiek iš opozicijos.

„Matau, kad kol kas tos valios Parlamente, kad čia labai reikėtų griežtinti, nėra“, – tikino grupės „Prieš masinę imigraciją“ pirmininkas Vytautas Sinica.

Plačiau į Lietuvą migrantams duris atvėrė konservatoriai. Vėliau padėtį patys bandė taisyti. Sumažino kvotą, kiek užsieniečių darbdaviams leidžiama įdarbinti per metus. Vyriausybė kasmet gali keisti šį skaičių iki nustatytos maksimalios ribos.

Iki to liberalizavimo, mes vis dar gyvename toje pačioje kryptyje.

„Nuo 40 tūkst. iki 24 su uodegyte. Tai – katastrofinė padėtis, nes 30 tūkst. reikia vien kelių transportui, tiek reikia vairuotojų mums per metus“, – nurodė „Krautomos“ vadovas Sigitas Žilius.

„Jeigu palyginti su situacija iki 2022 metų, iki to liberalizavimo, mes vis dar gyvename toje pačioje kryptyje – vežtis, vežtis, vežtis, kuo daugiau. Tiek, kiek verslas prašo“, – aiškino V. Sinica.

„Mes negalėsime būti homofobiška šalis, kuri nieko neįsileis“, – tvirtino Algirdas Sysas.

Anot darbdavių, užsieniečiai čia moka mokesčius, perka prekes ir paslaugas, todėl skatina vartojimą. Be to, užkamšo laisvas darbo vietas, kur lietuviai seniai dirbti nebenori.

„Kas sėdi prie vairo, kas šokinėja ir šiukšlių dėžes kilnoja į automobilį“, – sakė A. Sysas.

„Europiečiai – ir lietuviai, ir kitų šalių žmonės – nenori. Ne atlyginimo klausimas čia – čia tiesiog „aš nenoriu važiuoti kiekvieną dieną, aš noriu nakvoti kiekvieną dieną namie“, – kalbėjo „Krautomos“ vadovas Sigitas Žilius.

Valstybinė mokesčių inspekcija skaičiuoja, kad užpernai kiek daugiau nei 16 tūkst. užsieniečių, dirbančių pagal individualios veiklos pažymėjimą, Lietuvoje sumokėjo daugiau nei 5,5 mln. eurų GPM.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Šiemet savarankiškai dirbančiųjų išaugo iki 21 tūkst. Tačiau sąžiningų svetimšalių mažėja – po poros metų susirenka pinigus ir važiuoja toliau.

„Niekas nekalba iš jų, kad reikia susimokėti mokesčius. Visi tie „Bolt“, „Wolt“ ir visos kitos problemos. Pažiūrėkite, kai kalbame su Mokesčių inspekcija, jie sako: taip, šiuo metu yra 2,2 tūkst. žmonių, kurie yra skolingi valstybei“, – pabrėžė Lietuvos profesinių sąjungų aljanso pirmininkas Audrius Cuzanauskas.

„Kad dalis nemoka. Tai ir lietuvaičių dalis nemoka arba mūsų Lietuvos piliečių“, – tikino A. Sysas.

„Kaštai tenka visuomenei ir valstybei – tai yra rizikos kultūrinės, socialinės įtampos, saugumo problemos. Nauda tam darbdaviui, kuris atsiveža tuos darbuotojus“, – nurodė V. Sinica.

Esą kiek dar nelegaliai dirbančių – niekas tiksliai ir nežino.

„Mes nei „Sodroje“ nematome, nei Migracijoje nematome“, – sakė A. Cuzanauskas.

Priekaištų turi ir pasieniečiai. Sako, kad migrantų padaugėjo kelis kartus, o nei pareigūnų skaičiaus, nei pinigų niekas taip ir nematė poreikio padidinti.

„Pavyzdžiui, Klaipėdos kraštas, kur registruotų užsieniečių su leidimais gyventi Lietuvoje yra apie 30 tūkst., o pasieniečių – 5 tūkst.“, – kalbėjo Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Žygimantas Kalpokas.

Pasieniečiai atsakingi ir už tai, kad tie, kurių leidimas gyventi Lietuvoje baigėsi, nesėdėtų čia nelegaliai. Privalo daryti patikrinimus – bent jau teoriškai.

„Mums reikia žiūrėti, kaip sumažinti užsieniečių skaičių Lietuvoje, o ne kaip jį padidinti, tik gal ne taip greitai“, – šnekėjo V. Sinica.

Lietuvoje šiuo metu – 217 tūkst. užsieniečių. Tai yra 7,5 proc. nuo visų Lietuvos gyventojų. Europos Sąjungos vidurkis – apie 9 proc.