Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga per pirmąjį Seimo rinkimų turą iš viso gavo 7,02 proc. rinkėjų balsų – su jungtiniu sąrašu rinkimuose dalyvavusiai partijai daugiamandatėje apygardoje reikėjo surinkti perkopti 7 proc. barjerą, kad gautų vietų Seime.

„Tai iš tiesų jie (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – BNS) taip pat gavo balsų, Pasaulio lietuvių apygardoje apie 6 procentus balsų, jiems reikia viršyti 7 procentų kartelę ir tas procentas išliko tas pats“, – šeštadienį žurnalistams sakė VRK pirmininkė Lina Petronienė.

„Yra partijų, kurių šiek tiek pasikeitė, (...) Laisvės partijos bendrai kartelė šiek tiek pakilo procentais daugiamandatėje, dviem šimtosiomis, tačiau nepasiekė 5 procentų“, – pridūrė ji.

L. Petronienė taip pat pažymėjo, kad vienmandatėje Pasaulio lietuvių rinkimų apygardoje išliko tie patys kandidatai, tačiau antroje vietoje buvusi Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė pakilo į pirmąją vietą.

„Daugiamandatėje rinkimų apygardoje išlieka tie patys mandatai, o vienmandatėje rinkimų apygardoje, kaip ir turėjo būti, bus pakartotinis balsavimas, antroje vietoje buvusi kandidatė Aušrinė Armonaitė aplenkė Dalią Asanavičiūtę ir dabar pirmoje vietoje yra Aušrinė Armonaitė, antroje – Dalia Asanavičiūtė“, – sakė L. Petronienė.

Anot jos, Pasaulio lietuvių apygardoje esantys rinkėjai balsavo pasyviau nei per prezidento rinkimus: šiuos rinkimus balsavo 62,56 proc. pasaulio lietuvių, kai per prezidento – 82,35 proc.

„Tikrai aktyvumas matome yra ženkliai mažesnis nei per prezidento rinkimus, negu per referendumą dėl pilietybės“, – teigė L. Petronienė.

Ji taip pat pridūrė, kad perskaičiavus balsus Panemunės rinkimų apygardoje, reikšmingų pokyčių nefiksuota.

„Taip pat Vyriausioji rinkimų komisija vakar perskaičiavo balsus Panemunės rinkimų apygardoje, kadangi rinkimų naktį nustačius rezultatus buvo du kandidatai antroje vietoje, buvo prašymas perskaičiuoti, (...) tai tas skirtumas padidėjo iki 4 procentų. Taip pat antrame ture dalyvauja Gintarė Skaistė ir antrą vietą užėmęs kandidatas (Audrius – BNS) Radvilavičius“, – sakė L. Petronienė.

Naujausiais VRK duomenimis, 7 proc. barjerą per šiuos Seimo rinkimus sudarė 87 tūkst. 124 balsai. Šeštadienio duomenimis, už „valstiečius“ daugiamandatėje apygardoje balsavo 87 tūkst. 374 rinkėjai – vos 250 balsų daugiau nei kartelė.

Penktadienio duomenimis, kartelė buvo žemesnė ir siekė 86 tūkst. 894 balsus, o už „valstiečius“ daugiamandatėje balsavo 87 tūkst. 182 rinkėjai – vos 288 balsais daugiau nei kartelė.

Dalis politikos stebėtojų svarstė, kad užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių balsai gali pakeisti šiuos rezultatus, tačiau taip neįvyko.

Pagal VRK patvirtintą tvarką, paštu siunčiamų užsienio lietuvių balsų privalu laukti penkias dienas po rinkimų.

Penktadienį paskutinius balsavimo biuletenius gavusios Lietuvos ambasados ir konsulinės įstaigos suskaičiavo rinkėjų balsus ir suvedė juos į VRK informacinę sistemą. Tinkamais pripažįstami tik iki spalio 13-osios, rinkimų dienos, išsiųsti balsavimo biuleteniai.

Po sekmadienį vykusių Seimo rinkimų suskaičiavus balsus Lietuvoje, šešios partijos daugiamandatėje apygardoje išsidalijo 70 mandatų į parlamentą.

Daugiausia jų – 18 – teko socialdemokratams, 17 – konservatoriams, 14 – „Nemuno aušrai“, aštuoni – demokratams, septyni – liberalams ir šeši – „valstiečiams“.