Atvirai

Pažymys - ir teisybė, ir nuoskauda

Nuoširdus disputas – dalykas retokas netgi mokyklose. Nesinorėtų jo pavadinti reikšminga mokinių ir mokytojų bendradarbiavimo forma. Tai būtų formalu ir šaltoka. Begalės dokumentų, nurodymų, įsakymų ir taip atitolina mokytoją nuo mokinio (kuo daugiau dėmesio „popieriams“, tuo mažiau jo lieka mokiniams). Tiesiog mūsų, „Žemynos“, vidurinėje mokykloje kartą susėdo mokinių ir mokytojų komandos padiskutuoti tema „Pažymys: teisybė ar nuoskauda?“. Šis disputas mus – mokytojus ir mokinius – suartino.

Mokytojai skuba?

Žinių vertinimas – labai opi tema. Juk dažnai mokančiųjų ir besimokančiųjų požiūriai labai skiriasi ir pasitaiko, jog teisūs ir vieni, ir kiti.

Disputui mokiniai sukaupė didelį klausimų „banką“. Kokių tik situacijų nebūna! Nors ir kaip „kukliai“ skambėjo kai kurie klausimai, mokytojai nė vieno jų naiviu nepavadino. Pavyzdžiui:

- Man atrodo, kad mokytojai aiškina tik geriesiems mokiniams. Kodėl?

- Jau šį rudenį buvo kontrolinių darbų iš praėjusių metų viso kurso. Vadovėlių neturime. Pasikartoti negalime. Ar tai teisinga? O už tai pažymius jau gavome pernai.

- Aš atsakinėjau. Gavau du. Po to išsitaisiau. Gavau aštuonis. Kodėl nenubraukia to dvejeto?

- Kodėl mes taip mažai beatsakinėjam žodžiu? Tik rašom, rašom?! Greitai būsim kaip mobiliųjų telefonų žinutės.

- Kodėl visi mokytojai taip skuba? Rašom! Ieškom atsakymo! Greitai! Greitai! Ar tikrai negalima mokytis ramiau, lėčiau? Ir pažymiai tada būtų geresni.

Uždirbo algą

Išsikalbėjimas, komentarai, humoras disputo metu kiek suvienodino skirtingas mokinių ir mokytojų nuostatas. Klausiusieji negalėjo nuginčyti atsakymo: „Dvejetas - tavo uždirbta alga, o gautas aštuonetukas - premija. Kas išmeta algą?“

Disputo metu teko „pamokytojauti“ ir mokiniams:

- Tu sirgai, o gal buvai išvažiavęs: juk visko nepatikrinsi. Jei šiandien esi klasėje, tai vakar vakare buvai sveikas drūtas. Nesimokei sąmoningai: kviečiamas neini atsakinėti. Kaip pasielgti mokytojui?

Arba:

- Nesimokai. O gal mokaisi, mokaisi, bet ne kažkas galvoje lieka. Mokytojas klausia kartą, antrą, trečią...Neparašo blogo pažymio. Vis laukia. Kiek laukti? Kaip elgtis mokytojui?

Visa tai mokiniai apibendrino pedagogiškai ir diplomatiškai: “Kiek laukia mokytojas, tiek lauks ir mokinys“. Arba: „Laukti galima ilgai, nes tikslas vienas - ko nors išmokti ir išmokyti“.

Ginčytis vertėjo

Disputo metu pedagogai sulaukė įdomių, originalių ir pakankamai griežtai skambančių patarimų - ne vien iš nufilmuoto interviu su mokiniais. Jie atsakė į klausimus:

- Ar tave visada įvertina teisingai?

- Ar turi galimybę ištaisyti blogą pažymį?

- Jei gavai mažiau, negu tikėjaisi, ar tikrai supratai, kodėl? Ar tiesiog liko nuoskauda širdyje?

- Kokį paskutinį pažymį gavai? Iš kokio dalyko? Ar esi juo patenkintas?

Ne vienas mokinys į paskutinį klausimą atsakė trumpai: „Neprisimenu.“

Dalyvavusiųjų karštame dispute vėliau laukė „draugystės“ tortas. Visų džiaugsmui liko tik viena komanda - prie plataus stalo besišnekučiuojantys mokytojai ir mokiniai. Ne vien apie pažymio „svorį“... Jei mokykloje bent viena problemėle bus mažiau, jei prasilenkdami koridoriuje maloniau pažvelgsime vieni į kitus, vadinasi, tikrai vertėjo padiskutuoti.