Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Baltijos šalys gydosi tais pačiais vaistais
2008-09-06
Jolita Skinulytė
Finansų ministerija siūlys kitąmet įšaldyti maždaug 50 tūkstančių valstybės tarnautojų atlyginimus. Tačiau bus ieškoma galimybių padidinti mažiausiai uždirbančių valdininkų algas.
Mažina valdžios armiją
Kol Lietuvos Seimas ir Vyriausybė rengdamiesi rinkimams didino pašalpas, pensijas, įvairias išmokas socialiai remtiniems asmenims, Estijos ir Latvijos politikai ieškojo būdų, kaip sumažinti biudžeto išlaidas.
Latvijos vyriausybė šią savaitę nusprendė įšaldyti valdininkų atlyginimus ir kitąmet jų nedidinti. Estijoje nuspręsta įšaldyti visą darbo užmokesčio fondą, tačiau didinti atlyginimus tiems valdininkams, kurių darbo efektyvumas bus didelis. Tai reiškia, kad bus atleista dalis valstybės tarnautojų, o likusiems atlyginimai bus didinami, tik jei jų darbo efektyvumas išaugs.
Kai kurie veršis diržus
Lietuvos finansų ministro Rimanto Šadžiaus teigimu, Lietuvoje estiškas variantas nėra svarstomas, tačiau įšaldyti labai didelius atlyginimus gaunančių muitinės, policijos, ministerijų, departamentų, savivaldybių darbuotojų, kariškių, politikų atlyginimus galvojama. Tokių valstybės tarnautojų ministras priskaičiuoja apie 55 tūkst. Tačiau yra dar 240 tūkst. biudžetininkų, kurių atlyginimai gerokai mažesni. Tai – kultūros darbuotojai, valstybinių teatrų artistai, pagalbiniai darbininkai ir kt.
"Jau yra priimti sprendimai, kurie leis mažiausiai uždirbančių darbuotojų kategorijai nuo kitų metų padidinti darbo užmokesčius", – tikino R.Šadžius.
Jis apgailestavo, kad praėjusiais metais politikams pavyko priimti sprendimą ir padidinti bazinį atlyginimo dydį, taikomą skaičiuojant valdininkų algas: "Manau, kad tai buvo socialiai neteisingas sprendimas".
Pasiūlymus dėl biudžetinių darbuotojų darbo užmokesčio Finansų ministerija Seimui ir Vyriausybei pateiks svarstyti kartu su kitų metų biudžeto projektu.
Ūkio situacija rimta
Biurokratų atlyginimų įšaldymas tik viena iš priemonių, kurių trys Baltijos šalys ketina imtis gelbėdamos stojančias ekonomikas nuo vis dar milžiniškos infliacijos. Trijų Baltijos šalių finansų ministrai susitikime daugiausia dėmesio skyrė pokalbiams apie esamą ūkio padėtį, infliaciją bei priemones, kurių imasi šiomis sąlygomis.
R.Šadžius pripažino, kad prasta ekonominė situacija Latvijoje bei Estijoje gali turėti neigiamos įtakos ir Lietuvos ūkiui. "Mes susiję importo ir eksporto ryšiais, pablogėjusios galimybės į kaimynines šalis eksportuoti lietuvišką produkciją suduotų smūgį mūsų ekonomikai. Bankų sistema visose trijose Baltijos valstybėse taipogi glaudžiai susijusi per tuos pačius "motininius" bankus Švedijoje bei Suomijoje. Gali būti, kad finansiniai sutrikimai vienoje šalyje gali lengvai persimesti į kitą", – apie galimą grėsmę kalbėjo ministras.
Euras iki 2012-ųjų
Eurą Baltijos šalys sieks įsivesti, kai tik atitiks Mastrichto kriterijus, tačiau kada tai nutiks, neprognozuojama.
Estijos finansų ministras Ivaris Padaras mano, kad visos trys Baltijos šalys įsivesti eurą bus pasirengusios panašiu metu: "Esame panašioje situacijoje, prie euro zonos galime priartėti visos trys šalys panašiu metu – apie 2011–2012 m.".
Parlamentarai savimi jau pasirūpino
Praėjusiais metais Seimas pritarė siūlymui beveik 50 litų padidinti bazinį dydį. Taigi politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis nuo 2008 m. didėjo nuo 442 Lt iki 490 Lt. Dėl to, vien parlamentarų darbo užmokestis šiais metais augo beveik puse tūkstančio. Buvo skaičiuojama, kad didesnis bazinis dydis pareikalaus papildomų 130–150 mln. Lt iš biudžeto.
