Turbūt visi daugiabučių gyventojai norėtų, kad namuose būtų šilta, o sąskaitos būtų mažesnės. Tačiau kai užsimenama apie namo modernizaciją ir tam reikalingą paskolą, daugelį net nupurto.

Nenori skolintis

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) duomenimis, šiemet renovacijos programoje iš viso dalyvauja 246 šalies daugiabučiai. Darbai baigti 42 namuose, 204 dar tebevyksta darbai. Juose pabaigtuvės planuojamos 2011 m. Aktyviausiai dirbama Panevėžio ir Vilniaus apskrityse, kur renovuojami atitinkamai 43 ir 55 namai.

"Teiginys, kad renovacija nevyksta, yra visiškai neteisingas. Lietuvoje daugiabučių renovacijos programa prasidėjo 2005-aisiais, ir dabar 335 daugiabučiai modernizavimo darbus yra baigę. Žmonės pradeda suprasti šios programos naudą ir vis aktyviau joje dalyvauja, bet jie nepasitiki bankais", – problemą įvardijo BUPA direktorius Arūnas Aliulis.

Jis įsitikinęs, kad problema ne pinigai, o žmonių mentalitetas, mat sumos, kurias kas mėnesį reikia skirti namui atnaujinti neva yra labai nedidelės.

Mokestis Rusijai

BUPA duomenimis, daugiabučio renovacija kainuoja maždaug 350 litų už 1 kv. m arba apie 21 tūkst. litų už 60 kv. m butą. Grąžinantys paskolą turi mokėti apie 80–100 litų per mėnesį. Tačiau atnaujinus namą esą maždaug tiek sumažėja ir sąskaitos už šildymą, tad papildomų išlaidų gyventojai neva nepatiria.

"Žmonės kažkodėl nenori mokėti bankams, bet mielai moka du ar tris kartus daugiau šilumos tiekėjams. Reikia suprasti, kad mokėdami šilumos tiekėjams netiesiogiai remiame poną Vladimirą (Vladimirą Putiną – red. past.), žmogų, kuris valdo vamzdį ir parduoda mums dujas brangiausiai Europoje", – kalbėjo A.Aliulis.

Pinigai į balą

Tikėdamasi išjudinti renovaciją, kitąmet BUPA žada pradėti aktyvią visuomenės informavimo kampaniją. Jai iš ES lėšų planuojama skirti net 35 mln. litų. Už tokią pinigų sumą būtų galima renovuoti beveik 1700 60 kv. m butų ploto.

"Jeigu prisiminsime istoriją, juk reikėjo labai daug knygnešių pereiti Lietuvos sieną, kol žmonės išmoko skaityti. Čia lygiai tas pats procesas, mes turime jiems nešti žinią. Mes kol kas nepradėjome informacinės kampanijos, nes procesas užstrigo teisme, nes yra daug norinčių tame pasišildyti rankas. Aš manau, kad kai pradėsime informuoti visuomenę, tada dings ir nepasitikėjimas, ir bloga nuomonė", – sakė A.Aliulis.

BUPA tikisi, kad po šios informavimo kampanijos bent jau padaugės norinčių renovuoti būstą. Agentūra prognozuoja, kad kitąmet kas mėnesį bus pradėta renovuoti po 10–20 daugiabučių namų. Skaičiuojama, kad iki šių metų galo renovacijos programoje dalyvaus 540 daugiabučių, o 2011 m. pabaigoje bendras jų skaičius pasieks 780. Renovacijos programai iš viso skirta 720 mln. litų.

Nerealūs siekiai

Lietuva yra užsibrėžusi iki 2020 m. renovuoti per 23 tūkst. daugiabučių. Vadinasi, nuo šiol kas mėnesį reiktų pradėti maždaug 200 daugiabučių renovaciją. Sėkme netiki ir pats A. Aliulis, nors mano, kad teoriškai tai įgyvendinti įmanoma.

"Jeigu mes dvigubintume modernizuotų namų skaičių kiekvienais metais, tarkime, mes kitais metais turėtume 50 namų, nors tai yra labai pesimistinis vertinimas, taigi 2012 m. jau turėtume 100, 2013 m. – 200, pagal tokį skaičiavimą 2020 m. turėtume per 25 tūkst. renovuotų namų. Taip mes viršytume planą. Valio!" – kalbėjo A. Aliulis.

Nesusipratimų neišvengs

A.Aliulis pripažino, kad nesusipratimų ir visokių nesėkmių istorijų išvengti greičiausiai nepavyks, mat netrūksta ir nesąžiningų statybininkų, ir bendrijų pirmininkų. Kad nemalonumų būtų mažiau, jis patarė gyventojams patiems aktyviai dalyvauti daugiabučio modernizavimo darbuose ir, pastebėjus ką nors įtartina, iš karto informuoti BUPA.

"Šiuo metu vykdoma agentūros reorganizacija. Yra steigiamas kontrolės skyrius, kuris važinės po objektus ir žiūrės, kad darbai būtų atliekami pagal techninius projektus – kokybiškai ir sąžiningai", – sakė agentūros direktorius.

Projektas pajudėjo tik šiemet

A. Aliulis taip pat nesutinka su teiginiais, kad dabartinis finansavimo modelis yra ne toks naudingas kaip senasis. "Apie 15 bendrijų perėjo iš senojo finansavimo modelio į naująjį. Ką tai reiškia? Žmonėms svarbiausia, kiek reikia mokėti per mėnesį, jos apskaičiavo ir pamatė, kad mokės ne daugiau nei pagal seną finansavimo modelį, ir perėjo. Tai dar kartą byloja, kad finansiškai tai naudinga", – kalbėjo BUPA vadovas.

BUPA vadovas pripažino, kad pastaruosius porą metų renovacijos programa buvo įstrigusi mirties taške ir pajudėjo tik šių metų rudenį. Tačiau jis pabrėžė, kad tai nutiko dėl objektyvių priežasčių.

2008 m. šalį užklupo sunkmetis ir pinigų investicijoms niekas neturėjo. Be to, buvo keičiamas renovacijos programos finansavimo modelis. Pernai gyventojai dar nebuvo aktyviai skatinami dalyvauti renovacijos programoje, nes nebuvo iki galo pasirengta panaudoti ES "Jessica" fondo lėšas. Ypač ilgai užtruko sutarčių su bankais rengimais, pirmoji – Europos investicijų banko (EIB) ir Šiaulių banko – pasirašyta tik gegužę. O pirmoji paskola suteikta lapkričio 4 d.

Šiuo metu su EIB sutartis dėl pinigų skyrimo renovacijai turi Šiaulių bankas ir "Swedbank". Su SEB vis dar deramasi. "Jie (SEB ir EIB – red. past.) ten turi principinių nesutarimų, dėl kurių nė viena pusė nenori nusileisti", – trumpai pakomentavo A.Aliulis.