Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus lažintis internetu negalima, bet ir nedraudžiama. Pernai gruodį teismas uždraudė dviem užsienio lažybų svetainėms teikti ir reklamuoti paslaugas Lietuvoje, tačiau jose nevaržomai lažintis tebeįmanoma.

Patyrė milijoninę žalą

Spėjimai dėl ateityje vyksiančių įvykių baigties, statant nustatytą pinigų sumą, yra viena iš azartinio lošimo formų. Azartiški žmonės negaili pinigų lažyboms ir dažniausiai net nesusimąsto, ar tai daro legaliai, ar ne.

Pasirodo, Lietuvoje galima lengvai prieiti prie užsienio lažybų svetainių, kurios Lietuvoje veikia nelegaliai, nes neturi reikiamų lažybų organizavimo licencijų. Nepaisydamos Lietuvos įstatymų užsienio lažybų svetainės nesunkiai prisitaikė prie mūsų šalies rinkos: lankytojams iš Lietuvos svetainių turinys pateikiamas lietuvių kalba, yra sudarytos galimybes atsiskaityti litais per Lietuvoje veikiančius komercinius bankus, galima lažintis dėl Lietuvoje vykstančių įvykių, o patekti į šias svetaines nesunku tiesiog spustelėjus reklaminę nuorodą kuriame nors populiariame portale.

Legaliai Lietuvoje veikiančioms lažybų bendrovėms kantrybė trūko prieš pusantrų metų ir jos su ieškiniu prieš penkias Lietuvoje nelegaliai veikiančias užsienio įmonių lažybų svetaines kreipėsi į teismą. Didžiosios šalies lažybų bendrovės „TopSport“, „Orakulas“ ir jas vienijantis Lažybų organizatorių aljansas suskaičiavo, jog dėl to patyrė per 1 mln. litų žalą, ir teismo paprašė iš svetaines valdančių bendrovių priteisti šią sumą.

Svarbus pripažinimas

Nors pernai gruodį Vilniaus apygardos teismas atmetė žalos atlyginimo prašymą, vis dėlto pasiektas nemenkas laimėjimas apribojant nelegalų verslą Lietuvoje.

Pasak ieškovams minėtoje byloje atstovaujančios advokatų kontoros NORDIA BAUBLYS & PARTNERS partnerio Evaldo Rapolo, teismas uždraudė užsienio lažybų bendrovėms „Nordic Gaming Group Ltd“ ir „Unibet Ltd“ teikti lažybų organizavimo paslaugas ir jas reklamuoti Lietuvoje.

„Teismas konstatavo, kad įmonės, teikiančios paslaugas interneto svetainėje, buveinė yra ta vieta, kur ji verčiasi ekonomine veikla, o buveine negalima laikyti tos vietos, kur saugoma interneto svetainę palaikanti techninė įranga, ar tos vietos, kur galima pasiekti interneto svetainę“, – sakė E.Rapolas. Pasak jo, toks teismo sprendimas yra labai svarbus, bet užsienio lažybų svetaines valdančios bendrovės teisme gynėsi, kad joms nereikia Valstybinės lošimų priežiūros komisijos licencijų, nes jos neva Lietuvoje veiklos nevykdo.

„Teisėjų kolegijai net nekilo abejonių, kad lažybų svetainės yra orientuotos į Lietuvos vartotojus, ir pripažino, kad minėtos bendrovės teikia azartinių lošimų internetu paslaugas Lietuvoje“, – teigė E.Rapolas.

Techninių galimybių nėra

Kelias iki šio sprendimo priėmimo buvo nelengvas. Iš pradžių buvo manoma, kad nelegalias lažybas internetu Lietuvoje bus galima sutramdyti tiesiog užblokuojant prieigas prie konkrečių interneto svetainių.

Anot E.Rapolo, teismas buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, kurioms galiojant prieigos prie interneto svetainių turėjo būti blokuojamos. Tačiau didžioji dalis interneto teikėjų nesiėmė to daryti. Jie teigė, kad neturi techninių galimybių ir kad tokie sprendimai reikalauja didžiulių investicijų. Toks pareiškimas esą dar labiau apsunkino kovą su šia nelegalia veikla.

Pasak tarptautinius ryšio kanalus valdančios bendrovės „Teo LT“ atstovo spaudai Antano Bubnelio, nors teismas uždraudė užsienio lažybų bendrovėms veikti Lietuvoje, jokių įpareigojimų ryšio paslaugų teikėjams teismas neskyrė.

„Svarstant galimą prieigų prie šių svetainių uždraudimą Ryšių reguliavimo tarnyba kalbėjo, kad techniškai neįmanoma taikyti teismo siūlytų blokavimo priemonių ir uždrausti visas galimas prieigas per Lietuvoje veikiantį interneto tinklą“, – sakė A.Bubnelis. Anot „Teo LT“ atstovo, nelegali veikla neturėtų būti vykdoma, tačiau su ja įstatymų nustatyta tvarka turi kovoti teisėsaugos institucijos.

Anksčiau „Teo LT“ skelbė, kad, norint blokuoti prieigas prie nelegalių lažybų svetainių, reiktų įsigyti apie 13–15 mln. litų kainuojančią specialią įrangą. O dėl to esą brangtų interneto paslaugos visiems vartotojams.

Žala daroma toliau

Jeigu Vilniaus apygardos teismo sprendimo niekas neapskųs, jis turėtų įsigalioti šios savaitės pabaigoje. Tačiau abejojama, ar teismo sprendimas bus vykdomas, nes ir toliau galima nevaržomai pasiekti nelegalias lažybų svetaines ir jose lažintis.

„Kai teismo sprendimas įsigalios, bet jis nebus vykdomas, Lietuvos lažybų bendrovės turės teisę kreiptis į valstybes, kuriose tos bendrovės veikia, dėl teismo sprendimo pripažinimo ir priverstinio vykdymo. Jeigu teismo sprendimas bus tinkamai įgyvendintas, Lietuvos lažybų bendrovės neabejotinai turės geresnes sąlygas verslui nei šiuo metu“, – pabrėžė advokatų kontoros NORDIA BAUBLYS & PARTNERS partneris E.Rapolas.

Pasak pašnekovo, nelegali lažybų svetainių veikla daro neigiamą įtaką tiek valstybės biudžetui, tiek rinkai, tiek visuomenei.

„Užsienyje registruotos, bet Lietuvoje veikiančios bendrovės nemoka teisės aktais nustatytų mokesčių, tinkamai nekontroliuoja, kad lažybose dalyvautų tik pilnamečiai asmenys. Iš esmės neužtikrinama asmenų teisė turėti galimybę apriboti savo lošimų potraukį siekiant minimizuoti neigiamus lošimo padarinius, pasireiškiančius liguistu potraukiu lošti ir pan.“, – vardijo pašnekovas.

Kovoja šešerius metus

Valstybinė lošimų priežiūros komisija pripažįsta, kad jos veiksmai kovoje su nelegaliomis internetinėmis lažybomis nedavė norimų rezultatų.

„Patys esame padarę viską, su šiuo reiškiniu kovojame jau šeštus metus. Pirmiausia, su šių nelegalių lažybų svetainių reklama – esame surašę administracinio teisės pažeidimo protokolus. Esame kreipęsi į ryšio operatorius dėl neteisėtai Lietuvoje veikiančių svetainių blokavimo. Taip pat esame įspėję pačias užsienio bendroves, kad jos Lietuvoje veikia nelegaliai, tačiau į tai sureagavo vos kelios. Jos atsakė, kad esą nieko nepažeidžia“, – kalbėjo Arnoldas Dilba, Valstybinės lošimų priežiūros komisijos vyr. specialistas.

Pasak jo, jeigu užsienio lažybų bendrovės gerbtų Lietuvos teismų sprendimus, jos turėtų nutraukti savo veiklą, t. y. nesireklamuoti Lietuvoje, nepriimti įmokų iš Lietuvos. „Bet kyla abejonių, ar sprendimas bus vykdomas net jam įsiteisėjus. Jeigu dabartinis sprendimas bus apskųstas, tai kol jį išnagrinės Apeliacinis teismas, byla gali baigtis tik metų pabaigoje“, – sakė pašnekovas.

A.Dilbos teigimu, kovojant su nelegaliomis lažybomis internetu Valstybinė lošimų priežiūros komisija yra pateikusi Azartinių lošimų įstatymo pataisas, tačiau ir jos sunkiai skinasi kelią.

Lažybos 2011 m.

4 bendrovės veikė teisėtai

183 veikė lažybų punktai

240 mln. litų lažybose statė lažybininkai

218 mln. litų lažybose atsiėmė lažybininkai

22 mln. litų iš lažybų uždirbo bendrovės

Šaltinis: Valstybinė lošimų priežiūros komisija