Pramonės augimas gali sulėtėti


2011-08-23
BNS inf.
Pramonės augimas gali sulėtėti

Antrą metų pusmetį neigiamą įtaką Lietuvos pramonės augimui gali daryti struktūrinės darbo rinkos problemos, blogos naujienos iš eksporto rinkų.

Nors Lietuvos pramonės augimas fiksuojamas kiekvieną mėnesį, ekspertai perspėja, kad neigiama rizika Lietuvos gamybos sektoriui dėl pasaulinių ekonomikos lėtėjimo tendencijų akivaizdžiai didėja.

"Tai rodo ir keturis mėnesius iš eilės Vokietijos – vienos svarbiausių Lietuvos eksporto partnerių – pramonės gamybos rezultatai. Kitos svarbios eksporto partnerės – Lenkijos – pramonė taip pat mažina apsukas", – sakė Violeta Klyvienė, "Danske" banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims. Ji neatmeta galimybės, kad pramonės raidą ateityje neigiamai gali paveikti struktūrinės darbo rinkos problemos – didėjantis atotrūkis tarp darbo jėgos paklausos ir pasiūlos. Tačiau esą šiuo metu su vidaus rinka susijusi rizika yra gerokai mažesnė nei išorinė.

"DnB Nord" banko analitikas Mindaugas Jurgelis taip pat sutiko, kad dėl niūrių naujienų iš eksporto rinkų artimiausiu metu galima tikėtis lėtesnio metinio pramonės augimo tempo, tačiau, žvelgiant į pagrindines eksportuojamų produktų grupes, matoma nevienoda padėtis.

"Chemijos pramonei, kurios produkcija sudarė 15 proc. bendro eksporto, kyla sunkumų dėl Lietuvoje itin aukštų gamtinių dujų kainų ir mažėjančios prekių paklausos Vokietijoje. Kita stambi eksportuotoja – maisto pramonė, tikėtina, dar kurį laiką plėsis, nes didžioji dalis jos produkcijos lieka Baltijos šalyse, kurių ekonomika ir vidaus vartojimas šiemet dar turėtų gana sparčiai augti. Stabilios atrodo baldų gamintojų perspektyvos, nes didžiąją dalį savo produkcijos jie parduoda sėkmingai veikiančiam Švedijos koncernui "Ikea", – banko išplatintame komentare vardijo M.Jurgelis.

Banko "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pabrėžė, kad kol kas jokių nerimo ženklų nėra ir svarbiausia Lietuvos pramonės dalis – apdirbamoji gamyba – dar nesitraukia.

Anot jo, nėra netikėta, kad pramonės produkcija liepą, palyginti su birželiu, smuko 0,6 proc. (pašalinus sezono įtaką). "Tai nėra netikėta, nes jau nuo liepos pasaulio ekonomikoje matėme, kad yra tam tikras sulėtėjimas. Natūralu, kad anksčiau ar vėliau tai pasijus ir Lietuvos pramonėje. Gal šiek tiek netikėta, kad tai taip greitai tapo matoma", – kalbėjo "Swedbank" ekonomistas.

Smukimas, anot N.Mačiulio, fiksuotas daugiausia dėl sumenkusių elektros, dujų tiekimo įmonių veiklos rezultatų, labai smukusios karjerų ir kasybos pramonės, tačiau pastarosios dalis ekonomikoje yra menka.


Faktai

Statistikos departamentas vakar paskelbė, kad pramonės produkcijos gamyba ir pardavimas Lietuvoje sausį–liepą, palyginti su tais pačiais mėnesiais pernai, padidėjo 11,7 proc., iki 37,574 mlrd. litų. Pašalinus darbo dienų įtaką, pramonės metinis augimas siekė 11,8 proc. Visa pramonės produkcija liepą, palyginti su 2010-ųjų liepa, padidėjo 6,8 proc., iki 5,433 mlrd. litų (pašalinus darbo dienų įtaką – 8,4 proc.), o, palyginti su šių metų birželiu, smuko 4,4 proc. (pašalinus sezono įtaką – 0,6 proc.).