Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Ar Lietuvai reikia jūrininkų?
2005-12-23
Jelena Listopad
Ar Lietuvai reikia jūrininkų?
Daugelis jūros specialistų 2005 metų rugpjūčio 8 dieną įsigaliojusias naujas Lietuvos jūrininkų diplomavimo taisykles laiko itin sugriežtintomis, palyginti su Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) Jūrininkų rengimo, diplomavimo ir budėjimo normatyvų konvencijos (STCW-95) reikalavimais.
Pirmieji tai pajuto šių metų Lietuvos jūreivystės kolegijos Laivavedybos skyriaus absolventai. Studentai, kurie mokydamiesi nespėjo sukaupti 12 plaukiojimo praktikos mėnesių, gavo tik akademinius aukštosios mokyklos baigimo diplomus. Net jeigu iki termino trūko poros savaičių, Lietuvos saugios laivybos administracija (LSLA) daugeliui jų darbo diplomų nedavė. Norėdami gauti jūrinio laipsnio diplomą, pagal naująsias taisykles dabar jie privalo sukaupti 36 darbo laive stažo mėnesius. Po to LSLA reikia išlaikyti navigacijos egzaminą.
Kapitonų klubas nerimauja
Jūrų kapitonų klubo nariai, susirūpinę dėl tokios padėties, įsteigė darbo grupę. Ji išanalizavo naująsias diplomavimo taisykles ir pripažino, jog kai kurie reikalavimai, palyginti su STCW konvencija, yra maksimaliai sugriežtinti.
Kapitonų klubo pirmininkas Ričardas Lučka sakė, kad pagal šias taisykles darbo laive stažo nesukaupęs aukštosios jūrinės mokyklos absolventas iš tikrųjų be darbo diplomo jūroje dirbs ne 36 mėnesius, bet 3-5 metus. Nė vienas laivo savininkas nesutiks, kad tiek laiko jis dirbtų stažuotoju. O dirbdamas eiliniu jūreiviu, jaunuolis praras šturmano kvalifikaciją ir pamirš visas per 4 metus įgytas žinias.
„Laikantis šių taisyklių ilgainiui Lietuva liks be savų jūrininkų, o į Lietuvos laivus bus priimami trečiųjų šalių jūrininkai, kurie savo šalyse diplomuojami pagal minimalius konvencijos reikalavimus“, - konstatavo Jūrų kapitonų klubo nariai savo laiške Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriui Evaldui Zacharevičiui. Jie siūlo iš esmės keisti 8 naujųjų taisyklių punktus.
Nors Jūrų kapitonų klubas yra visuomeninė organizacija, LSLA vadovai atsižvelgė į gerbiamų jūros specialistų nuomonę. Direktorius E. Zacharevičius ir darbo grupė aptarė pastarosios parengtą „Lietuvos Respublikos jūrinio laipsnio diplomų ir kvalifikacijos liudijimų jūrininkams, plaukiojantiems tarptautiniais reisais, išdavimo taisyklių“ pakeitimų projektą.
Ima akademines atostogas
Saugios laivybos administracija praėjusią savaitę į pasitarimą sukvietė jūrinių aukštųjų mokyklų, Lietuvos jūrininkų sąjungos, Jūrų medicinos centro vadovus, laivybos ir įdarbinimo kompanijų, jūrinių asociacijų atstovus.
Darbo grupės vadovas jūrų kapitonas Ričardas Zažeckis sakė, kad būsimasis laivavedys lengviau sukauptų reikiamus 12 mėnesių, jeigu iš taisyklių būtų išbrauktas teiginys, jog plaukiojimo praktiką privaloma atlikti mokymo programos metu, tarptautiniuose reisuose ir ne kariniuose jūrų bei pagalbiniuose laivuose (24, 28.3, 41.1.3 p.)
„Darbo diplomų negavę keturi mūsų absolventai, norėdami sukaupti trūkstamą laikotarpį, įsidarbino stažuotojais jūriniuose laivuose. Kaip ir studijuodami aukštojoje mokykloje, grįžę jie pristatys mums plaukiojimo praktikos dienoraštį, atsiskaitys už mūsų pateiktą užduotį, parveš atsiliepimus iš laivų. Dar negalime tvirtai pasakyti, ar Saugios laivybos administracija tai įskaitys, ar vis dėlto pareikalaus pateikti pažymą apie 36 mėnesių plaukiojimą. Taisyklėse nurodyta, kad plaukiojimo praktika turi būti atliekama tik mokymo programos metu“, - pastebėjo Lietuvos jūreivystės kolegijos direktorius Viktoras Senčila.
LSLA direktorius E. Zacharevičius pasitarime buvo supratingas – objektyviai studentams išties sunku jūroje sukaupti 12 mėnesių. Vis dėlto aukštosios mokyklos administracijai jis papriekaištavo dėl nereiklumo.
„Kai mokiausi „makarovkoje“, ten buvo griežtai stebimi šie reikalai. Jeigu kursantui kildavo bėdų dėl termino, jį iš anksto įspėdavo – atkreipk dėmesį, nes negausi abiejų diplomų. Kaip jūs leidžiate valstybinį egzaminą laikyti studentui, kuris neatliko visos plaukiojimo praktikos?“ - klausė jis kolegijos administracijos.
Sudėtingiausia įtaisyti studentą atlikti 2 mėnesių pažintinę praktiką. Retas kuris jūrų laivas plaukia į tokį trumpą reisą. Be to, laivų savininkai mieliau priima trečiakursius, kurie jau šį tą moka. Todėl vaikinai džiaugiasi ir tuo, jog pavyksta pakliūti į karo laivą ar uosto laivyno vilkiką. Bet Saugios laivybos administracija jiems to neįskaitys. Kai kuriems absolventams šiais metais nedavė darbo diplomų ir neįskaitė 1-2 mėnesių plaukiojimo praktikos, kurią jie atliko Lietuvos KJP laivuose. Neaišku kodėl: jie plaukė į jūrą, atliko navigacinį budėjimą, tobulino jūrinius įgūdžius, pateikė ataskaitą apie praktiką ir laivų vadų atsiliepimus.
Dėstytojai sakė, kad neseniai du ketvirtakursiai įformino akademines atostogas. Apskaičiavo, kad iki studijų pabaigos nespės sukaupti 12 mėnesių stažo, ir išplaukė į jūrą jūreiviais. Gali atsirasti ir kitų, kurie paseks jais. Bet ar jie grįš? Kai kurie žemesnių kursų studentai, išgirdę, kokia griežta jūrinių diplomų išdavimo tvarka, perėjo į Uosto vadybos skyrių.
Pristigs kadrų
Pasitarime nuskambėjo vieno laivo savininko replika: kam reikia tų kadetų – vieni rūpesčiai ir išlaidos. Toliaregės laivybos kompanijos, kaip Olandijos „Boskalis“ Lietuvoje, būtent taip ir augina sau kadrus. Studentus priima į plaukiojimo praktiką, stebi, kaip jie mokosi, vėliau kviečia dirbti. Taupantys kadetų sąskaita rizikuoja vėliau likti be jūros specialistų.
Dar labiau nustebino vieno LSLA vadovo nuomonė. Neva, kam apskritai reikia rengti jūrininkus – pas mus ir taip jų perteklius. O štai žaliavų išteklių neturintys Filipinai iš savo jūrinės darbo jėgos eksporto pernai uždirbo 1,4 milijardo dolerių. Prieš dvejus metus (naujesnių duomenų nėra) vien tik Norvegijos laivyne dirbo 20 tūkstančių jūrininkų filipiniečių.
Svarbu net ne tai. Greitai ir mums pradės stigti jūrininkų, kaip dabar Europai. Lietuvoje mažėja jūrininko profesijos prestižas, o jūrininkų veteranų „aukso atsargos“ jau senka.
Iš 12750 Lietuvos jūrininkų registre įregistruotų jūrininkų 1661 – laivavedys ir 1700 – mechanikų. Štai šturmanai. Daugiausiai jų yra 40-49 metų – 559 žmonės; nuo 50 iki 59 – 434; vyresnių kaip 60 metų – 105. Tai yra beveik du trečdaliai šiandieninių šturmanų (1098) po 10-15 metų išeis į pensiją.
Kas juos pakeis? Šiandien iki 40 metų laivavedžių turime 563: 30-39 metų – 315, 20-29 metų – 248. Klaipėdos jūrininkų įdarbinimo kompanijos jau seniai negali rasti vyresniųjų kapitonų padėjėjų.
Beje, įdarbinimo agentūroms šiandien jau stinga net AB jūreivių. Kol kas tai dar neliečia Lietuvos laivyno, kuriame ir toliau sunku įsidarbinti: susiformavusios ir nejaunos įgulos ten laikosi didelių socialinių garantijų, atlyginimai – beveik europietiški. O jauni, kalbų mokantys jūrininkai apie pensiją nemąsto ir veržiasi į užsienį – ten krante galima uždirbti tiek pat, kiek ir jūroje.
Atėjo metas pamąstyti, kaip, kokiomis lengvatomis ir garantijomis paskatinti Lietuvos jaunimą rinktis jūrininko profesiją. Ir nedaryti kliūčių tiems, kurie jau pasirinko.
Ne iškart, bet lengviau bus
Lietuvos saugios laivybos administracijos direktorius E. Zacharevičius sutinka, jog naujose diplomavimo taisyklėse reikėtų kai ką keisti. „Tai bus padaryta, tik ne iškart. Taisyklės dar neseniai priimtos, reikia pažiūrėti, kaip jos veiks“, - sakė specialiai tam pasitarimą surengęs direktorius.
E. Zacharevičius priminė, kad naujosios taisyklės supaprastina darbo stažo jūroje patvirtinimo tvarką. Dabar jūrininkui pakanka iš laivo kapitono gautos pažymos apie plaukiojimo stažą, nebereikia daryti įrašų Uosto priežiūros skyriuje.
Reikšminga tampa pažyma apie paties kapitono darbo stažą: LSLA svarsto, gal vertėtų atsisakyti privalomos atestacijos jūriniam diplomui patvirtinti, jeigu kapitonas nuolat dirba jūroje.
Laivų savininkų atstovai kėlė klausimą ir dėl diplomo „atrišimo“ nuo jūrinių sertifikatų. Jeigu baigėsi, tarkime, GMDSS sertifikato galiojimo terminas, šiandien reikia keisti ir diplomą. Pasak LSLA direktoriaus pavaduotojo Roberto Tarasevičiaus, čia taip pat įsigalios nauja tvarka. 2006 metų balandį teks patvirtinti naują darbo diplomo formą. Jo patvirtinimai bus pateikti kaip įdėklai, kuriuose surašomi duomenys apie sertifikatus.
Neseniai Frederisijoje vos nesulaikė vieno Lietuvos laivo. Uosto kontrolės inspektorius įspėjo, kad baigėsi jūrininko medicinos apžiūros terminas – kaip ir SOLAS sertifikato, dabar jo užtenka vienam šešių mėnesių reisui. Lietuvos laivyno jūrininkai du kartus per metus turi būti apžiūrėti medikų komisijos. Jūrų medicinos centro viršininkas Romualdas Skačkauskas sakė nematąs didelės problemos – jūrininkams medicinos apžiūros galiojimo terminas pratęsiamas nemokamai.
„Siūlymas medicinos apžiūrą atlikti su kartus per metus – nepriimtinas. Pernelyg daug jūrininkų serga. Portugalijos ligoninėje dabar guli vienas Lietuvos kapitonas. Jį ištiko insultas. Patikrinome – mūsų medikų komisijoje jis nesilankė, o medicinos sertifikatą iš kažkur gavo“, - sakė R. Skačkauskas.
Deja, pasitarime taip ir nesusitarta, kaip reikėtų keisti naująsias būsimųjų laivavedžių plaukiojimo praktikai skirtas taisykles, kad jos nekliudytų gauti darbo diplomą.
