Jūros tapyba pralaimi abstrakcijoms

Marinistika tiek dailėje, tiek kituose menuose pritilusi ir ošia labai tyliai. Gal jūra jau nebeįkvepia menininkų? Gyvenant uostamiestyje jūra taip arti, kad kartais jos nebepastebime - bangos praslysta pro akis, kaip turguje parduodami pigūs jūros paveiksliukai su pušelėmis ir žuvėdromis.

Paskutiniai marinistai

Jūra žavi veržlumu, turi šimtus pavidalų. Ją, kaip ir moterį, sunku suprasti. Ši galinga jėga įkvepia daugelį menininkų, bet kartu ir gąsdina. Ne kiekvienas ryžtasi perprasti bangų ritmą, pavaizduoti tai spalvomis, išgyventi jūrą kaip jausmą. Uostamiestyje yra tik keli menininkai, drobėse vėl ir vėl išliejantys savo jūrą.

Pasak vieno iš žymiausių kritikų ir laiko pripažintų jūros tapytojų Edvardo Malinausko, profesionalių marinistų beveik neliko.

Žavi tik stichija

E.Malinauskas paveiksluose vaizduoja tik dangų ir jūrą.

„Kiekviena detalė turi kalbėti. Net žuvėdra mano paveikle jau nukreiptų dėmesį į ją. Visa kompozicija apie tai suktųsi. Aš noriu per jūrą atskleisti jausmus, gilumą. Jūra ir pušelės – dar ne jūra. Reikia ir dvasios. Aš netapau jūros, aš vaizduoju jūros jausmą. Per milijonus metų nepasikartos atplaukęs debesis ir ši banga. Ir jūra niekada nebūna vienoda“,- jausmais savo meilei – jūrai dalinosi tapytojas.

E.Malinausko jūra beveik visada audringa, nerami, banguota, ekspresyvi. „Dar niekada nesu pavaizdavęs ramios, lygios it stiklas jūros, kokia kartais būna skaidriomis saulėtomis dienomis. Prieš šį vaizdą aš pasiduodu“,- atviravo E.Malinauskas.

Detalių nemėgsta daugelis marinistų. „Jei manęs užsakovas prašo laivelio, su juo kalba būna baigta. Aš tapau tik jūrą ir jos stichiją“,- teigė dailininkas Povilas Dirgėla.

Panevėžiečiui jūra - svajonė

Vieni tvirtina, kad tikrą jūros nuotaiką gali pagauti tik pajūryje gyvenantys menininkai, kiti mano, kad labiau įkvepia svajone tapusi jūra.

E.Malinauskas netiki, kad negyvenantis prie jūros gali būti geras marinistas.

„Atvažiavę prie jūros žmonės mato tik daug vandens. Reikia gyventi jūra. Kaip aš niekada nenutapyčiau kalnų dvasios, taip vilnietis nenutapys jūros nuotaikos. Aš matyčiau tik kalnų grožį, bet ne jų vidų“,- mąstė jis.

Panevėžietis Jonas Kozulas svaigsta vien nuo minties apie jūrą.

„Visada norėjau gyventi pajūryje. Dailėje vėl ir vėl grįžtu prie šios temos. Mano jūra visada buvo šiltesnių spalvų. Gal todėl, kad tai mano svajonė, o ne akistata su stichija“,- sentimentus žarstė J.Kozulas. Rami jūra jam neįdomi, nes primena ežerus. Įkvėpimo prie jūros jis semiasi siautėjant rudens vėtroms.

Nuvalkiojo jūrą

E.Malinauskas sakė nepykstantis ant turgaus menininkų - jei jie įtinka pirkėjams, tegul kuria. J.Kozulo nuomone, mene yra žemesnio lygio kūrėjai ir pirkėjai, nes kitiems užtenka paprasto prisiminimo apie jūrą, kurį atsibodus galima lengva širdimi išmesti.

Marinistas Vladas Ančerys neslėpė pasipiktinimo turgaus prekiautojais, kurie jūros temą nuvalkiojo. Dėl to daugelis galerijų atsisako marinistinių kūrinių, tvirtina, kad tai nusibodusi tema. Jūros paveikslų galima rasti tik keliose Klaipėdos galerijose.

Nori žuvėdrų ir laivų

Pragyventi iš jūros gali ne tik žvejai, bet ir menininkai. E.Malinauskas teigė, kad ir anksčiau, ir dabar turi pirkėjų.

Kitiems marinistams iš savo paveikslų pragyventi ne taip lengva. Kartais reikia pataikauti klientams. „Viena moteris būtinai prašė palikti nors lopinėlį žemės. Atvira jūra baugina žmones“,- svarstė V.Ančerys.

„Marginių“ salono pardavėja Živilė Maželienė pastebėjo, kad marinistinių paveikslų paklausa labai sumažėjo. Jų pirkimo bumas buvo prieš 2-3 metus. Pasak Ž.Maželienės, dabar populiariausias abstraktusis menas - šiltų spalvų, švelnių linijų paveikslai lyg iš sapnų ar pasakų.

Jūrinės tematikos paveikslų pirkėjai pageidauja juose detalių. Šiuo metu labai mėgstami paveikslai su marių laiveliais – kurėnais. Tokius paveikslus ypač perka užsieniečiai, nes kurėnas būdingas tik mūsų kraštams.

Anot Ž.Maželienės, populiariausi yra nedidelio formato 300 – 400 litų kainuojantys paveikslai. Dar didesni paveikslai dažniausiai perkami kaip dovana įteikti jūrų kapitonams. Brangiausi marinistiniai paveikslai kainuoja apie pusantro tūkstančio litų.

Įspūdingas E.Malinausko darbas galerijoje „Nautilus“ kainuoja keturis su puse tūkstančio litų. Galerijos savininkė Irena Chaltušina sakė, kad tokius paveikslus perka labai retai. Dažniau žmonės nori mažesnių paveikslų su žuvėdromis, laivais, švyturiais.

Tyčiojasi iš menininkų

V.Ančerys guodėsi, kad Lietuvoje nevyksta marinistų parodos. Tačiau į dailininkų marinistų susitikimus jį pakviečia kolegos iš Lenkijos.

„Marinistai yra užmiršti. Bet tą patį galėčiau pasakyti apie portretistus, natiurmortus tapančius dailininkus. Įsigali greitas menas – instaliacijos, projekcijos. Todėl ir parodas lanko mažiau žmonių. Jiems neįdomu, kai iš jų, tiesą sakant, tyčiojasi. Pameta skudurą – žiūrėkite menas“,- jautė nuoskaudą V.Ančerys.

Jis minėjo, kad savo parodai vietos prašė 14 metų ir iki šiol nežinia, kada galės ją parodyti.

Spalvotos jūros ateitis

E.Malinauskas pastebėjo, kad jaunieji menininkai nelinkę rinktis marinistinę kryptį. Nutapyti jūrą reikia laiko, kantrybės, talento, gilaus įsijautimo.

Tačiau jis vis tiek viliasi, kad ateities menininkai taip pat tapys jūrą.

Norėdami jūrą pateikti vis įdomiau, marinistai pasirenka ir netradicines spalvas – oranžinę, violetinę, raudoną. Tokios spalvos būdingos V.Ančerio jūrai. „Dabar mane domina spalvų sąskambiai. Norėčiau į jūrą įnešti šiek tiek ekstravagantiškumo. Tokie paveikslai jau sukasi mano galvoje. Tai bus kitas mano kūrybos etapas“,- neslėpė dailininkas.