Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Kapitono kalėdinė dovana kraštiečiams
2005-12-23
Adelė Žičkuvienė
Kapitono kalėdinė dovana kraštiečiams
Rytoj Kūčių vakarą ne visiems nusišypsos laimė švęsti jaukioje namų aplinkoje. „Šakių“ kapitonas Vytautas Mogenis jas sutiks su įgula budėdamas gelbėjimo laive.
Tačiau prieš tai, kaip ne kartą priminta per nacionalinę televiziją, kapitonas atliko, jo nuomone, paprastą darbą. Pakvietė savo kraštiečius, Ukmergės moksleivius, į ekskursiją po uostą ir tikrą laivą.
Nostalgija „Vėtrai“
Globoti jaunimą - kapitono Mogenio įprotis, likęs iš to laikmečio, kai tarnavo Lietuvos karinėse jūrų pajėgose. Joms atiduota 12 metų. Daugiau nei pusė praleista einant „Vėtros“ karo laivo kapitono pareigas. Ir jei ne griežti reikalavimai, ribojantys amžių dirbti karinėse pajėgose, Kūčias, kaip ir daugelį metų prieš tai, kapitonas sutiktų su „Vėtros“ įgula.
- Jauniems, gyvenimo išbandymų naštos dar neslegiamiems vaikinams, - prisimena jūrininkas, - tekdavo būti ne tik griežtu pareigūnu, bet ir pamokančiu tėvu. Laive, kuriame nėra nei artimųjų, nei įprastos aplinkos, buvo tradicija susėsti prie Kūčių stalo kartu. Kaip vyriausias tos šeimos narys laužydavau kalėdaitį ir dalindavau jį linkėdamas kariams jų vilčių išsipildymo.
Įspūdingiausia kelionė
Kai kuriems, tarnavusiems „Vėtroje“, kalėdinės viltys išsipildė su kaupu. Grįžus iš tarnybos pasakojant artimiesiems patirtus įspūdžius, kad tarnaujant laive teko vaikščioti ir Vašingtono gatvėmis, šalia Baltųjų rūmų, šie, ko gero, manė, kad vaikinai fantazuoja. Tačiau kai kam tokia laimė plaukti per Atlantą „Vėtra“, vaikščioti ne tik Vašingtono gatvėmis, bet ir duoti karinę priesaiką viduryje vandenyno tikrai nusišypsojo.
Kapitonas prisimena:
- Gausios lietuvių bendruomenės Bostone ir iškilmių rengėjų buvome pakviesti dalyvauti dar veikiančio JAV karo laivo “Konstitution“ 200 metų sukakties iškilmėse. Išsirengti į kelionę per Atlantą buvo sunku ne materialine prasme, bet dėl biurokratinių barjerų. Kai kurie klerkai tiesiog drebėjo dėl savo kailio pasirašydami reikalingą kelionei dokumentą. Laimei, admirolas Raimundas Baltuška buvo „kietas“ Karinių jūrų pajėgų vadas ir tikslas su jo pagalba buvo pasiektas.
Tarp į minėtą žygį plaukusių jaunų vaikinų karininko priesaiką tada vidury vandenyno davė ir ką tik jūrinius mokslus baigę Tomas Skurdenis bei Andrius Širvys. Ir taip jau likimas lėmė, kad po kelerių metų baigęs tarnybą V. Mogenis „Vėtros“ vairą perdavė būtent A. Širviui.
Apie žygį per Atlantą ir metus, praleistus Karinėse jūrų pajėgose, Vytautas galėtų pasakoti ištisas valandas. Tačiau gyvenimas vietoje nestovi.
Į laivyną - iš Ukmergės
V.Mogenis, kaip pats prisipažįsta, į jūrinius mokslus ėjo tiesiu taikymu, nors gimė ir užaugo Ukmergėje. Plati giminė, kurią Kalėdų išvakarėse aplankė su šeima, anuomet stebėjosi, kam prie Aukštaitijos lygumų užaugusiam Šventosios upės globoje vaikinui trenktis į kitą, kaip jiems atrodė, pasaulio kraštą - Klaipėdą ir dar rinktis laivavedžio profesiją. Dabar, anot kapitono, tyli net jaunesnioji sesutė Vida Vencienė (ta pati olimpinė slidinėjimo čempionė).
Tačiau, atrodo, kad Mogenių giminėje ateityje jūrininkų bus ir daugiau. Pradėjęs nuo „karjeros“ Lietuvos jūrų skautijoje Artūras Mogenis, dabar - Klaipėdos universiteto pirmakursis, pasirinko, kaip ir tėvas, laivavedybą. Nuo brolio, ko gero, neatsiliks ir gimnazistas Mogenis, Vytautas jaunesnysis. Abu vaikinai yra dalyvavę ne viename jūrų skautų žygyje, o Artūras net kaip vienintelis nepilnametis kadetas plaukė ir „Laisvės“ jachta. Rūpesčių tada, prisimena kapitonas, šiek tiek buvo. Ypač jaudinosi mama, kai penketą parų nebuvo ryšio su „Laisve“. Tačiau tokia jau jūrininkų artimųjų dalia.
Pasigedo naktinių skambučių
Dabar vietoj „Vėtros“ yra „Šakių“ gelbėjimo laivas.
- Pirmą pusmetį prie civilio gyvenimo ir darbo ritmo įprasti buvo šiek tiek sunkiau, - prisipažįsta kapitonas. - Labiausiai pasigesdavau naktinių skambučių. „Vėtroje“ buvo įprasta, jei kas neaišku, bet kuriuo paros metu skambinti laivo vadui. Dabar viskas kitaip. Penkias paras budžiu, o kitas penkias ilsiuosi, ir niekas iš „Šakių“ jokiais skambučiais netrukdo. Išimtis buvo tik uosto kapitono pavaduotojo Arvydo Narmonto skambutis, kai neseniai „Laivitėje“ degė remontuojamas laivas „Vyturys“. Jau buvau susiruošęs į Kapitonų klubą, kai gavau žinią apie gaisrą. Po 5 minučių „Šakiai“ buvo įvykio vietoje ir padėjo gesinti gaisrą.
Tradicijas reikia kurti
Apie ką būtų kalbama, kapitonas V.Mogenis vis grįžta prie karinio jūrų laivyno. Jame populiari buvo tradicija, kurią pats kapitonas ir įvedė: prieš išplaukiant į jūrą, barzdą skustis vakare. Ir juokaudamas pridūrė: „Tie vyrai, kurie myli žmonas - barzdą skuta vakare, o tie, kurie viršininkus, – rytą“. Tačiau, kaip sako patarlė, į tą pačią upę du kartus neįbrisi.
„Šakiuose“ dirba susiformavusi įgula, ir kapitonui įvesti savą tvarką būtų, kaip jis pats mano, nelabai korektiška. Tačiau savų tradicijų yra ir gelbėjimo laive. Tai Jūros šventės metu išplaukimas pagerbti žuvusių jūrininkų už uosto vartų. Ypač graži Uosto direkcijos vadovybės puoselėjama „Poezijos pavasario“ tradicija, kai ši šventė, apskriejusi sparnuotais poetų posmais visą Lietuvą, baigiama „Šakių“ laive. Tiesa, vieną tradiciją kapitonas iš „Vėtros“ vis dėlto norėtų perkelti ir į „Šakius“. Tai iš atokesnių Lietuvos miestelių, kaimų atvykusių į Klaipėdą vaikų ekskursijos į laivą ir uostą. Tačiau, kaip pats kapitonas prisipažįsta, tam reikia labai daug asmeninės iniciatyvos. Taip, anot pašnekovo, buvo su Ukmergės savivaldybe ir „Vėtros“ laivu pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Tačiau dėl visko reikėjo tartis asmeniškai. „Tiesa, buvo lengviau, nes aš ten visus pažįstu ir mane žino. Šį gruodį vėl nustebino nelauktas skambutis iš gimtinės. Moksleiviai norėtų bendradarbiauti ir su „Šakių“ laivu, į kurį aš „persikrausčiau“. Ši žinia man buvo viena iš maloniausių. Nekantraudamas laukiu jaunųjų kraštiečių. Gal nors vienas iš apžiūrėjusių laivą ir uostą ateityje pasirinks jūrinę profesiją. Tai jau būtų nors nedidelis, bet konkretus mano darbelis, „jūrinant“ Lietuvą“, - baigė pokalbį atsiliepdamas į kalėdinį kvietimą daryti gerus darbus naujasis gelbėjimo laivo kapitonas.
