Kelių žmonių idėja apiplaukti aplink pasaulį virto drąsiu buriuotojų žygiu. "Tūkstantmečio odisėja" šalį išgarsino labiau, nei įvaizdžio kūrimui skirti milijonai.

Giedojo net džiunglėse

"Ambersail" sutikimas ne vieną Lietuvį sugraudino ir pažadino patriotinius jausmus. Pasitinkant drąsius "Tūkstantmečio odisėjos" buriuotojus visame pasaulyje – nuo Londono iki Gvatemalos džiunglių – skambėjo Lietuvos himnas.

"Būsime tauta, kuri pirmą kartą istorijoje visame pasaulyje vienu metu giedos savo šalies himną. Garsiai ir išdidžiai pasauliui pranešime, kad Lietuvos vardui – tūkstantis metų", – prieš renginį kalbėjo organizatoriai.

Idėja savo himnu suvienyti viso pasaulio tautiečius gimė "Tūkstantmečio odisėjos" buriuotojams, lankantiems pasaulio lietuvių bendruomenes. Šiuose tautiečių susitikimuose savaime iš lūpų liedavosi: "Lietuva, Tėvyne mūsų", o akyse telkdavosi ašaros.

Aplink pasaulį plaukę buriuotojai tvirtina, jog jie tautišką giesmę išmoko giedoti kitaip – savo širdimi, tik sau, kaip maldą, taip, kaip matė giedant visame pasaulyje išsibarsčiusius lietuvius.

"Tą jausmą tikriausiai galima patirti tik toli nuo Lietuvos", – tvirtino vienas iš "Tūkstantmečio odisėjos" buriuotojų.

Anot organizatorių, nedrąsi idėja, suradusi daugybę gerbėjų, išaugo į pilietinę iniciatyvą – žmonės iš įvairių Lietuvos miestelių ir kaimų siuntė savo filmuotą medžiagą, kurioje giedojo Lietuvos himną. Sekmadienį jis skambėjo net didžiuosiuose prekybos centruose.

Klaipėdoje "Ambersail" jachtą sutiko minia žmonių. Kaip tvirtino renginio organizatoriai, tai buvo diena, verta tūkstančio metų.

Nelengvi išbandymai

"Ambersail" jachta nuplaukė per 43 tūkst. jūrmylių. Tai yra apie 80 tūkst. kilometrų. Kelionė nebuvo lengva – ne visada vėjai buvo palankūs, jachtą talžė audros, kartais bangos siekdavo net 20 metrų. Ramiajame vandenyne "Ambersail" užklupo 63 mazgų (32 metrų per sekundę) vėjas. Lietuviams žinomo Anatolijaus uragano greitis siekė iki 40 metrų per sekundę.

Ne kartą vandenyne jachtai plyšo burės, netoli Australijos sugedo sraigtas, o Baltijos jūroje lūžo gikas.

Nepaisant to, buriuotojai kelionės metu nenukrypo nuo grafiko. Naujuosius metus "Ambersail" sutiko Sidnėjuje. Vasario 16 dieną trispalvė buvo iškelta Horno rage. Kovo 11-ąją lietuviai minėjo Brazilijoje, San Paule.

"Buriuotojai padovanojo Lietuvos vardo tūkstantmečiui gražią šventę, o didelė jų dalis įgijo ir okeaninio plaukiojimo patirties", – džiaugėsi Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas Robertas Dargis.

"Misiją, kurią mums pavedė Prezidentas, atlikome. Įteikėme visus 26 laiškus, adresuotus užsienio Lietuvos bendruomenėms", – kalbėjo "Tūkstantmečio odisėjos" vadovas Raimundas Daubaras.

Dirbo be atlygio

Jachta "Ambersail" – lenktyninis laivas. Šios klasės jachtomis varžomasi kelionėse aplink pasaulį. Lietuvos buriuotojai pasirinko analogišką pasaulinės regatos "Volvo Ocean Races" maršrutą. Jachta panašiu laiku startavo su šios regatos dalyviais, beveik tuo pačiu metu ir finišavo. Tik "Ambersail" plaukė šiek tiek trumpesnį kelią, o jos tikslas buvo aplankyti lietuvių bendruomenes.

Buriuotojai įsitikinę, jog lietuviai dar ilgai negalės dalyvauti tokiose varžybose kaip "Volvo Ocean Races". "Mums teko svečiuotis "Volvo Ocean Races" regatoje dalyvaujančioje jachtoje. Ten kosminės technologijos. Lietuvoje, net ir esant palankiausioms sąlygoms, neatsiras toks rėmėjas", – mano R.Daubaras.

Žygis aplink pasaulį buvo organizuojamas privačių entuziastų, buriuotojų bei rėmėjų lėšomis. Anot R.Daubaro, tokio projekto vertė – 12–13 mln. litų. Tačiau dvidešimties žmonių kranto komanda už savo darbą neprašė atlygio, daugelis taip pat savanoriškai prisidėjo prie projekto įgyvendinimo. Todėl kelionė kainavo per 5 mln. litų.

Beveik niekas neabejoja, jog ši odisėja Lietuvą išgarsino labiau, nei šalies įvaizdžio formavimui išleisti 63 mln. litų ar milijonus kainavę naujamečiai Vilniaus fejerverkai.

Sunkiau likusiems krante

"Ambersail"– ne vienintelė pasaulį apiplaukusi ar bandžiusi tai padaryti Lietuvos jachta.

Pirmą kartą lietuviai į kelionę aplink pasaulį išsiruošė tik išlaisvinę iš sovietinio jungo. 1992 metais "Lietuva", vadovaujama kapitono Stepono Rudzevičiaus, išplaukė į regatą "Columbus'92". Šios varžybos buvo skirtos Amerikos atradimo 500-osioms metinėms. Regatoje "Columbus'92" "Lietuva" dalyvavo dviejuose etapuose: pirmajame savo grupėje buvo pirma, o antrajame – antra, po 16 parų trukusios kelionės per Atlantą vokiečių jachtai pralaimėjo tik pusę valandos. Bendroje įskaitoje iš beveik 400 jachtų lietuviai buvo dvylikti. Tačiau regatos jie nebaigė. Užuot plaukę iš Bostono į Liverpulį, pasuko Panamos link ir tęsė dar 1992 m. balandžio 5 d. išplaukiant iš Klaipėdos suplanuotą žygį aplink pasaulį.

Kelionė truko 13 mėnesių. Įgulą sudarė aštuoni buriuotojai.

Generaliniu kursu buriuotojai įveikė per 33 tūkst. jūrmylių, arba daugiau kaip 50 tūkst. kilometrų.

"Laikai tuo metu Lietuvoje buvo neramūs. Tik po Nepriklausomybės atgavimo prasidėjo didžiulė infliacija. Labiausiai jaudinomės dėl savo šeimų, likusių be pagrindinių maitintojų. Nieko jiems negalėjome padėti. Prašėme tuometinės valdžios pagalbos, tačiau sulaukėme tik klausimo: "O kam jūs ten plaukiate?" – prisiminė buvęs "Lietuvos" kapitonas S. Kudzevičius.

Jis kalbėjo, jog žygis buvo sunkus ir dėl mažo finansavimo. Įgula ieškojo rėmėjų, jiems padėjo ir išeivijos lietuviai.

Kelionės metu "Lietuva" aplankė 11 šalių, bendravo su vietinėmis lietuvių bendruomenėmis. "Vietiniai lietuviai mus ypač šiltai sutikdavo. Įsiminė susitikimas su Australijos, Polinezijos lietuviais", – pasakojo S.Kudzevičius.

Į Klaipėdos uostą "Lietuva" grįžo 1993 m. gegužės 12 d.

Antroji – "Laisvė"

Tais pačiais metais, kai grįžo iš žygio "Lietuva", aplink pasaulį išsiruošė ir jachta "Laisvė", kuriai vadovavo kapitonas Ignas Miniotas. Ji "Lietuvos" žygį atkartojo kitu maršrutu – ne vakarų kryptimi, o priešingai – plaukdama į rytus.

Kelionė buvo suplanuota labai ilga, aplankant tuos pasaulio uostus, kur gyvuoja lietuviškos kolonijos. Šį žygį daugiausiai finansavo patys bendrakeleiviai, savo lėšomis keliavę iš uosto į uostą, taip pat lietuviai ir svetimtaučiai. Pasak I.Minioto, vieną atstumą plaukė net japonas.

Jachta plaukė penki vyrai ir anuomet dar dvylikametis kapitono sūnus Tadas. Jie patys pirmieji Lietuvos jūreivystės istorijoje su mūsų valstybės vėliavos buriniu laivu įveikė grėsmingąjį Horną.

Buriuotojų Everestu vadinamą Amerikos žemyno piečiausią kraštą, esantį netoli nuo Antarktidos, "Laisvė" praplaukė grįždama iš Ramiojo vandenyno pusės 1994 m. gruodžio 23 d. 17 val. vietos laiku.

"Mes nesiekėme šlovės. "Lietuvos" tikslas tuo metu buvo apiplaukti aplink pasaulį, o mes norėjome aplankyti kuo daugiau lietuvių bendruomenių. Kartu vežėmės knygų, kanklių. Taip pat būtinai norėjome apiplaukti Horno ragą", – kalbėjo "Laisvės" kapitonas I.Miniotas.

Kelionėje jachta išbuvo beveik dvejus metus. Nuplaukusi apie 33 tūkst. jūrmylių "Laisvė" į Klaipėdą grįžo 1995 m. liepą.

Kapitonas prisiminė, jog tuomet buvo sudėtingiausias finansų klausimas. "Jachta buvo privati, todėl valstybė mums nedavė nė lito. Ieškojome rėmėjų", – prisiminė buriuotojas.

Drąsus "Laisvės" įgulos žygis nenuskambėjo taip garsiai, kaip "Ambersail" kelionė, tačiau I.Miniotas apmaudo ar nuoskaudos dėl to nejaučiąs. Jis džiaugėsi, jog kolegų žygis taip plačiai išgarsino Lietuvos vardą.

"Tūkstantmečio odisėjos" organizavimą galima aprašyti vadovėlyje. Ir pats informavimas, ir idėja dėl himno – labai pavykę. Kai mes plaukėme, dar nebuvo interneto, neturėjome galimybės taip garsinti savo žygį", – teigė I.Miniotas.

Jis tvirtino nepavydintis "Ambersail" buriuotojams. "Pavydo negali būti, nes mes jau tai esame padarę – penkiese apiplaukėme visą pasaulį", – didžiavosi kapitonas.

Svajonės siekia tyliai

Pernai kintiškis buriuotojas Andrius Varnas, su savo dukra Rasa Varnaite ir jos draugu Egoi Urquiza jachta "Ragainė II" tyliai išplaukė į kelionę aplink pasaulį.

Įgula neskuba ir aplink pasaulį ketina apiplaukti per dvejus trejus metus. Dabar jachta yra Ramiajame vandenyne, egzotiškai skambančioje Neiaf‘u saloje Vava‘u salų grupėje Tongo Karalystėje. Iki Australijos lietuviams dar liko nemažai jūrmylių.

"Ragainės II" įgula vis praneša, kaip jai sekasi, ir rašo savo įspūdžius specialiai sukurtoje interneto svetainėje. Pastarąjį kartą jachtos įgula sveikino visą Lietuvą su Mindaugo karūnavimo diena.

Kad įgyvendintų seną savo svajonę, A.Varnas taip pat turėjo ieškoti rėmėjų. Buriuotojui nemažai padėjo baskų bendruomenė, nes kartu plaukiantis E.Urquiza yra baskų kilmės.

Po kelionės įgula ketina parašyti knygą. "Stengsimės pasidalyti su visais mūsų patirtais įspūdžiais, gyvenimo jachtoje kasdienybe bei įvairia naudinga informacija tiek apie buriavimo patirtį, tiek apie aplankytas šalis, jose sutiktus žmones", – rašoma "Ragainės II" internetiniame puslapyje.

Klaipėdiečiai, dalyvavę odisėjoje:

Viktoras Golubovskis (dalyvavo šeštajame etape nuo Ušuajos (Argentina) iki San Paulo (Brazilija) ir devintajame etape nuo Halifakso iki Almerijos):

– "Ambersail" pasitikome plaukdami jachta "Neringa". Prisiminus savo plaukimą, labiausiai įstrigo susitikimai su vietiniais lietuviais. Jūra yra jūra, ten buriuotojui viskas kasdieniška. Joje reikia tik prisitaikyti ir išgyventi. O apie susitikimus su vietiniais lietuviais net sunku papasakoti. Nesitiki, kad taip gali būti. Toks žmonių noras sutikti tėvynainius. Tai jiems buvo didesnis įvykis, nei kokio nors Prezidento ar ambasadoriaus atvykimas.

Vilius Tamkvaitis (dalyvavo pirmajame etape iš Klaipėdos į Las Palmą):

– Geras jausmas užplūdo tuomet, kai kirtome savo plaukimo trajektoriją ir faktiškai apiplaukėme aplink pasaulį. Buvo smagu, kad ta kelionė, ta odisėja, kurioje man teko dalyvauti, įvyko. Grįžimas į Klaipėdą man asmeniškai – simbolinis dalykas. Kelionės metu labiausiai įstrigo pats plaukimas. Man neteko lankyti daug atitolusių nuo savo tėvynės bendruomenių, todėl įspūdį paliko pati jachta, vietos, kuriomis plaukėme – Anglija, Atlanto vandenynas, Kanarų salos.

Arūnas Burkšas (dalyvavo šeštajame etape iš Ušuajos (Argentina) iki Buenos Airių (Argentina):

– Pastarąsias dvi dienas sapnavau, jog buriuoju prie Antarktidos krantų. Gaila, kad negalėjau sutikti parplaukiančios jachtos. Tomis dienomis buvau išvažiavęs į Dainų šventę šokti. Kaip tik sekmadienį vyko pagrindinis šokių koncertas. Negalėjau pasitikti jachtos Klaipėdoje, nes šventėje irgi yra komanda, kurios negaliu pavesti. Praėjus šiek tiek laiko nuo žygio, vis save pagaunu mąstant, jog esu vienas iš tų žmonių, kuriems pasisekė apiplaukti Horno ragą. Juk jachta tai padarė tik apie 30 lietuvių. Neseniai žiūrėjau vaizdus iš ten. Tame pasaulio krašte atrodėme kaip kosmonautai, apsivilkę tuos "sausuosius" kostiumus, kurie iš tikrųjų kaip kosmonautų rūbai. Prisimenu tuos didelius vėjus, audras. Kaip sportininkui buvo mieli greičiai, kuriais plaukėme, širdžiai buvo malonu matyti tiek daug skirtingos gyvūnijos – pradedant banginiais ir baigiant pingvinais. Prieš dvejus metus net negalėjau pagalvoti, kad plauksime aplink pasaulį. Keliaudami patyrėme visko, bet net akimirkai nesusimąstėme, jog mums baisu, nors grėsė dideli pavojai. Įsiminė susitikimai su vietinėmis lietuvių bendruomenės. Aš buvau susitikęs su Argentinos lietuviais. Lietuva jiems atrodė tolima kaip Mėnulis. Per savo gyvenimą kažin ar jiems teks pamatyti šią šalį. Pabendravimas su šiais žmonėmis privertė suprasti, kad gimtinė – brangiausia, ką turime.

Linas Tamkvaitis (dalyvavo šeštajame etape nuo Ušuajos (Argentina) iki San Paulo (Brazilija) ir aštuntajame etape nuo Majamio (JAV) iki Halifakso (Kanada):

– Su šiuo projektu sieju tik gerus jausmus. Sunkiausia šiame žygyje buvo palikti laivą ir išvažiuoti namo. Norėjosi toliau plaukti. "Ambersail" jachta – patikima. Su gera komanda laivu galima plaukti kur tik nori. Skriejant tokiu greičiu užplūsta nenusakomas jausmas. Šiaip burinis laivas, eilinė jachta, negali tokiu greičiu skrieti. Žygio metu man teko susitikti beveik su visomis lietuvių bendruomenėmis Amerikoje. Tie susitikimai – labai jaudinantis dalykas. Nežinau, ar Lietuvoje įmanoma patirti tokį jausmą. Tik ten pajunti ir supranti, kokia brangi Lietuva.

Romualdas Ramašauskas (dalyvavo devintajame etape nuo Halifakso (Kanada) iki Almerijos (Ispanija):

– "Ambersail" įgulą sutikau sovėdamas ant karinio laivo "Jotvingis" denio. Su "Ambersail" įgulos nariais buvo įdomu prisiminti kelionę, pasidalyti įspūdžiais. Labiausiai įsiminė tie momentai, kai gerai "gavome" bangos. Taip pat šaltoji Labradoro srovė, kai tris dienas plaukėme lediniu vandeniu, buvome visi permirkę. Ir aišku, Saragoso jūra, kai šalia plaukiojo delfinai, jūrų vėžliai. Prie jų galėdavome taip arti priplaukti, kad padaužydavome į kiautą. Įsiminė ir Azorų salos.

Kastytis Bartusevičius (dalyvavo devintajame etape nuo Halifakso iki Almerijos):

– Smagu buvo plaukti su "Ambersail" jachta, gaila tik kad mūsų kelionė baigėsi liūdna gaida – mirė kapitono Viktoro Golubovskio žmona. Pati kelionė vyko be nesklandumų. Laivas labai geras. Turėjome mažai gedimų, viską sugebėjome pataisyti savo jėgomis. Įsiminė susitikimas Halifakse su vietiniais lietuviais. Žmonės ten labai šilti.

Lietuvių kelionės aplink pasaulį:

1992 m. balandžio 5 d. klaipėdiečių jachta "Lietuva" (kapitonas S.Kudzevičius) išplaukė į Lisaboną dalyvauti Kolumbo regatoje. Iš Bostono tęsė kelionę aplink pasaulį. Aštuonių žmonių įgula į Klaipėdą sugrįžo 1993 m. gegužės 12 d. Generaliniu kursu nuplauktos 33 672 jūrmylės.

1993 m. liepos 10 d. jachta "Laisvė" (kapitonas I.Miniotas) išplaukė į kelionę su šūkiu: "Su laisvės vėliava aplink pasaulį". Šešių žmonių įgula, tarp kurių buvo ir dvylikametis kapitono sūnus, 1994 m. gruodžio 23 d. 17 val. Grinvičo laiku apiplaukė Horno kyšulį. Į Klaipėdą "Laisvė" grįžo 1995 m. liepos 23 d. Nuplaukta daugiau kaip 55 tūkst. jūrmylių.

2008 m. liepos 27 dieną jachta "Ragainė II" (kapitonas A.Varnas) išplaukė į kelionę aplink pasaulį. Su kapitonu plaukia ir jo duktė Rasa bei jos draugas Egoi Urquiza. Jie ir sudaro pagrindinę įgulą. "Ragainė II" neskuba ir aplink pasaulį ketina apiplaukti per dvejus trejus metus. Dabar jachta yra Ramiajame vandenyne netoli Australijos.

2008 m. spalio 5 dieną iš Klaipėdos uosto į kelionę aplink pasaulį išplaukė jachta "Ambersail". Žygis buvo skirtas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui. "Ambersail" jachta nuplaukė 43,5 tūkst. jūrmylių, kelionė truko devynis mėnesius. Pakeliui buriuotojai aplankė 24 pasaulio lietuvių bendruomenes, 19 pasaulio šalių, 5 pasaulio žemynus. Vienuolikoje etapų dalyvavo per 120 Lietuvos buriuotojų. Jachta į Klaipėdą grįžo 2009 metų liepos 5 dieną.