Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Marinistinių leidinių paroda
2005-12-23
Adelė Žičkuvienė
Marinistinių leidinių paroda
Iki Naujųjų metų veiksianti Jūrininkų centre surinkta jūrinių leidinių „derliaus“ paroda iki šiol – vienintelė tokio pobūdžio.
Pagaliau pavyko
Parodos iniciatorius - Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) narys, kelių knygų autorius Romas Tijūnėlis pripažino, kad prieš trejetą metų buvo bandęs surengti parodą Jūros šventės metu prie Dramos teatro, bet nepavyko.
Dabar, anot Romo, lengviau. Jūrininkai turi savus namus. Leidinių autoriai paskolino arba padovanojo savo kūrinių. Ypač daug pažintinių leidinių ir vadovėlių paskolino Klaipėdos universiteto leidykla, kurioje jie ir buvo išleisti. Tai, R.Tijūnėlio teigimu, kalėdinė dovana ne tik jūrinei uostamiesčio visuomenei, bet ir visiems sekantiems jūrinės tematikos publikacijas. Gaila, kad už sporto komplekso Taikos prospekte einant link marių atidarytame naujame Jūrininkų centre kol kas lankytojų ne per daugiausia.
Kėlė nuostabą
Vienas iš Lietuvos jūrininkų sąjungos atkūrimo iniciatorių Dionyzas Varkalis pripažino, kad tokios parodos seniai reikėjo:
- Kol nepamačiau į vieną vietą surinktų ir sugrupuotų pagal tematiką per šimtą leidinių, atrodė, kad niekas nieko nedaro. Jūrinė tema yra pamiršta, paskendusi tarp gausybės ponioms, panelėms, meškeriotojams ir verslininkams skirtų žurnalų puošniais viršeliais. Pasirodo – klydau. Kai pamačiau į vieną vietą suneštas ir sugrupuotas per 15 nepriklausomybės metų išleistas knygas, vadovėlius, žodynus, albumus, periodinius leidinius, man padarė nuostabą keliantį įspūdį. Tik tarp gausybės leidinių pasigedau dar vienos, mano nuomone, labai reikalingos knygos. Tai turėtų būti leidinys apie žvejybos laivyno kūrimosi pradžią. Kai mes, vyresnės kartos jūrininkai, tai matę savomis akimis, išeisime, paklausti nebebus ko. Reikia paskubėti. Esu dėkingas rašantiems apie jūrą, nes kai kurie požymiai rodo, kad ir toliau valdžiai taip neatsakingai švaistant užgyventą vyresnės kartos turtą, galime nebeturėti nei savo laivyno, nei jo istorijos.
Paroda – įspūdinga
Kad tokia paroda yra surengta, anot jūrų kapitono, profesoriaus Vytauto Paulausko, reikia dėkoti Lietuvos jūrininkų sąjungos aktyvui, žmonėms, kurie į vieną vietą sunešė didžiąją dalį jūrine tematika išleistų knygų, albumų, periodinių leidinių. Labai svarbu, kad ji – visapusiška.
Plėtojant Lietuvos, kaip jūrų valstybės, idėją, anot profesoriaus, pirmiausia susidomima grožine literatūra. Jai parodoje skirtas atskiras stalelis. Greta jūrininko ir rašytojo Jono Kantauto poezijos ir prozos leidinių galima rasti šiemet anapilin išėjusio marinisto Igno Pikturnos knygų. Akį patraukia serija pažintinių leidinių „Ar Lietuva jūrų valstybė“, „Išplaukę, kad negrįžtų“, kuriuos sudarė ir išleido laivyno vyriausiasis mechanikas, Lietuvos jūrininkų sąjungos tarybos narys R.Tijūnėlis.
Žodyną sudaryti - sudėtingiausia
Ant kito stalo - techninė literatūra ir keturių autorių žodynai. Netolimą praeitį atgaivina jau kai kurių primirštas pirmojo autoriaus Alfonso Veličkos kuklus lietuvių - rusų ir rusų - lietuvių jūrinių terminų žodynas, kurį savomis lėšomis buvo išleidęs „Baltijos“ žvejų kolūkis. Jį apie 1989 metus dar buvo galima rasti daugelio laivų salonuose ar kapitono tiltelyje kaip parankinę knygą. A.Veličkos žodynas kurį laiką buvo geriausias draugas ir jūrine tematika rašantiems žurnalistams. Vėliau pasirodė storas, solidus, iki šiol bene populiariausias trikalbis lietuvių, rusų ir anglų kalbomis parengtas Jurgio Banaičio žodynas. Greta jo ką tik išėjęs jūrų kapitono, dėstytojo Viliaus Pakalniškio jūrinių terminų žodynas. Parodoje yra ir tik vieno kito su jūreivyste susijusio specialisto matyta Kanadoje Bronio Stundžios parengta, išleista ir į Lietuvą atvežta „Jūrinių įvardų“ knygelė. Visą šį žodynų rinkinį sudėjus kartu ir padirbėjus kalbininkams, ko gero, turėtume norminį jūrinių terminų žodyną. Ir džiugu, ir keista, kad šio kruopštaus alinančio darbo ėmėsi ne kalbininkai, lituanistai, o jūrinės aplinkos žmonės, kuriems rinkti žodžius, terminus, juos sisteminti buvo ypač sudėtinga. Žinovai sako, kad parengti žodyną daug sudėtingiau, nei parašyti bet kokią knygą.
Vadovėlių lentyna
Parodos centre - profesoriaus Vytauto Paulausko per 15 metų išleistų 18 vadovėlių kraitis. Pats jų autorius apie šį darbą kalba juokaudamas. Atseit, kai pradedi rašyti, negali sustoti. Tačiau, kalbant rimtai, profesoriaus vadovėliai visų pirma skirti jūrinius mokslus kremtantiems studentams ir specialistams, dirbantiems toje srityje. Taip buvo bandyta užpildyti po nepriklausomybės atsivėrusią lietuviškų vadovėlių stygiaus spragą. Tačiau tą darbą, matyt, atei-tyje teks tęsti ne vienam jūrinių mokslų specialistui, dėstytojui ir praktikui. Naujų vadovėlių reikia ne tik Klaipėdos universitetui, Lietuvos jūreivystės kolegijai, bet ir Laivininkų mokyklai. Pirmieji žingsniai ta linkme, kaip matyti iš parodos eksponatų, žengti.
Nematoma parodos pusė
Apie marinistinių leidinių paro-dą ir gimimą išdėstęs savo nuomonę Lietuvos jūrininkų sąjungos vicepirmininkas Zenonas Kaupas priminė ir nelengvą autorių dalią ieškant pinigų knygų leidybai. Jų neretai per tuos 15 metų padėdavo surasti ir pati Jūrininkų sąjunga. Anot Z. Kaupo, viena laimė, kad uostamiesčio jūrinių organizacijų vadovai yra supratingi ir geranoriškai padeda išvysti dienos šviesą ne tik knygoms, bet ir solidiems albumams. Ypač populiarūs tarp lankytojų, kurie tądien buvo susirinkę į Lietuvos jūrininkų sąjungos konferenciją, buvo Kapitonų klubo nario Jakubo Jakubovskio sudaryti albumai „Jūrų kapitonai“, R. Tijūnėlio „Lietuvos jūrų laivyno vyriausieji mechanikai“.
Atskiras stalas parodoje skirtas ir periodiniams leidiniams. Iš eksponuojamų beveik 12 metų einančio „Klaipėdos“ leidinio „Jūra“ kelių egzempliorių galima atsekti leidinio pirmuosius žingsnius, augimą ir dabartinę brandą.
