Paplūdimį saugos kalnagūbris


2007-08-31
NERINGA MACIŪTĖ
Paplūdimį saugos kalnagūbris

Paplūdimį saugos kalnagūbris

Ties Palanga jūroje supiltas bangolaužis turėtų apsaugoti krantus nuo erozijos.

Dalį audros nuniokotų Palangos paplūdimių tikimasi išgelbėti pastačius bangolaužį.

Vieną tokį smėlio kalnagūbrį žadama supilti jūroje ties Birutės kalnu. Jis būtų 130-140 metrų pločio ir apie pusę kilometro ilgio. Nuo jo viršūnės iki vandens paviršiaus būtų 1,5 metro.

Smėlis, iš kurio ketinama supilti kalnagūbrį, bus plukdomas iš uosto įplaukos kišenių.

Trukdys audros

Darbus vykdysiančios bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ generalinis direktorius Kęstutis Zubrickas norėjo, kad darbai būtų pradedami ankstyvą pavasarį. Tada būna mažiau audrų nei rudenį.

Jeigu darbai būtų pradedami rudenį, dėl audrų žemsiurbė kai kuriomis dienomis negalės dirbti. Tuomet reikės išmontuoti ir 300 metrų vamzdynų, kuriais smėlis būtų purškiamas į seklesnias, sunkiau pasiekiamas vietas. Vietovėje, kurioje ketinama supilti smėlį, gylis siekia nuo 1,5 iki 5 metrų.

Tačiau Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys ragino nelaukti pavasario, o darbus pradėti dar šį rudenį.

„Kiekviena prarasta diena vėliau duos savo rezultatą. Kasmet audrų skaičius didėja. Todėl negalime laukti dar vienos žiemos, kad nebūtų nuplaunami pliažai ir kopos“,- sakė jis.

Trūksta įrangos

Pradėti formuoti kalnagūbrį buvo planuota praėjusią savaitę. Darbai iki šiol nėra pradėti.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos direktorius infrastruktūrai Algirdas Kamarauskas teigė, kad vėluojama, nes užsitęsė jūros gylio ties Birutės kalnu matavimai.

Dugną šioje vietoje du kartus tyrė Lietuvos saugios laivybos administracija.Matavimus su specialia įranga, skirta matuoti sekliems vandenims, atliko ir Estijos specialistai.

„Tikslią informaciją, pagal kurią būtų galima spręsti, kur yra galimos priplaukimo vietos, kokios yra kliūtys, kurios keltų grėsmę laivo saugumui, buvo gautos tik liepos mėnesį“,- sakė A.Kamarauskas.

Kita problema, su kuria susidūrė KVJUD, buvo technikos, galinčios atlikti darbus, paieška.

„Mūsų regione yra didžiulis gilinimo ir valymo įrangos poreikis. Mes tai jaučiame iš skelbiamų konkursų“,- teigė jis.

Buvo nuspręsta, kad bangolaužį supils ta pati žemsiurbė, kuri uoste vykdo valymo darbus.

Esant palankesnėms oro sąlygoms, žemsiurbė vykdys darbus prie Palangos. Blogesnėmis oro sąlygomis, kai laivas negalės išpylinėti smėlio priekrantės zonoje, ji vykdys darbus uoste.

Rezultatai džiugina

Pagal Vyriausybės nutarimą, jeigu smėlis iš uosto įplaukos kišenių yra tinkamas paplūdimiams, uosto direkcija turi kreiptis į apskrities viršininko administraciją ir spręsti, kur smėlį panaudoti.

Buvo nutarta smėlį skirti paplūdimiams maitinti.

Manoma, kad iš uosto įplaukos kišenių bus galima išsiurbti ne mažiau kaip 100 tūkstančių kubinių metrų paplūdimiams tinkamo smėlio. Kalnagūbrį suformuoti atsieis 1,5 milijono litų.

2001-2002 metais tokiu būdu buvo maitinamas pakrantės ruožas nuo Melnragės iki Girulių.

Anot A.Kamarausko, rezultatas buvo labai efektyvus.

Apie 80 procentų smėlio, supilto į kalnagūbrius, sugrįžo į krantą. Todėl šių paplūdimių būklė buvo geriausia per daugelį metų.

Siurbs iš poligono

Pajūrio juostos tvarkymui iš ES struktūrinių fondų buvo skirta 5,6 milijono litų.

Dalis pinigų – 1,2 milijono litų buvo panaudota pernai pavasarį. Tada Palangos paplūdimiai buvo maitinami smėliu, atvežtu iš Kunigiškių karjero. Sausuma buvo pervežta 40 tūkstančių kubinių metrų smėlio.

Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sekretorius Vaidotas Linkus sakė, kad šiais metais idėjos smėlį vežti sausuma buvo atsisakyta, nes tai sukėlė nemažai nesklandumų – vežant buvo pažeistas kelias, kurį vėliau reikėjo sutvarkyti.

Kitą pavasarį smėlį į Palangos paplūdimius žadama plukdyti iš Preilos-Juodkrantės poligono.

Tai bus antrasis Pajūrio juostos tvarkymo programos įgyvendinimo etapas.

Iš šio poligono norima perplukdyti virš 100 tūkstančių kubinių metrų smėlio. Tai kainuos 4,5 milijono litų.