Lietuvos karinės jūrų pajėgos atsikrato senų laivų. Nors buvo ketinimų  perduoti muziejui ar padovanoti kitoms šalims, kovinės fregatos keliaus į metalo laužą.

Fregatų neverta remontuoti

Praėjusią savaitę Vyriausybė sprendė Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivo F11 "Žemaitis" likimą. Karinio laivyno pasididžiavimu vadinta fregata bus atiduota į metalo laužą.
"Nebevertėjo remontuoti ar modernizuoti šį laivą. Fregata jau atitarnavo šešiolika metų. Ji yra nusidėvėjusi",– kalbėjo Karinių jūrų pajėgų ryšiams su visuomene karininkas vyresnysis leitenantas Antanas Brencius.

Kada laivas bus pradėtas demontuoti, dar nežinoma. Jo ginkluotė ir prietaisai bus įtraukti į Lietuvos kariuomenės apskaitos registrus. Tuos ginklus, kuriuos dar galima pritaikyti, naudos Karinės jūrų pajėgos, o likusieji bus atiduoti į Karo muziejų. Laivo likutinė vertė siekia virš dviejų milijonų litų.

"Atitarnavusius laivus keičia nauji. Laivyno dydis išlieka toks pats. Lietuvai įstojus į NATO, Karinės jūrų pajėgos orientuojasi į minų paiešką",– komentavo karininkas.
A.Brencius teigė, jog Lietuvai pakanka nedidelio laivyno. "Laivų mums užtenka vykdyti užduotims. Latviai turi daugiau pakrantės, bet jų karinis laivynas dar mažesnis. Latvių laivai panašūs į mūsų",– palygino A.Brencius.

Muziejui laivų nereikia

Pernai buvo nurašyti du laivai – 1977 m. Rusijoje statytas tiriamasis karinis laivas "Vėtra" ir prieš trylika metų norvegų padovanotas "Storm" klasės patrulinis laivas "Dzūkas". Jie supjaustyti į metalo laužą.

Metalo laužu ateityje turėtų virsti ir fregata "Aukštaitis". Fregatos buvo  greičiausi iki 30 mazgų plaukę Lietuvos karo laivai.

Buvo įvairių pasiūlymų, kaip pasielgti su atitarnavusiais kariniais laivais. Fregatas ketinta padovanoti Gruzijai. Šios šalies valdžia nutarė, jog nenaudinga jas priimti ir išlaikyti.

"Žemaitį" norėta atiduoti Lietuvos jūrų muziejui. Panašūs karo laivai eksponuojami ne viename Baltijos jūros uostamiestyje, pavyzdžiui, Stokholme, Sankt Peterburge. Fregata būtų stovėjusi Danėje arba laivų kapinėse. Į laivą turėjo būti perkelti ir slėptuvėse rasti nuo karo likę ginklai. Šis sumanymas muziejininkams pasirodė per brangus. 71 metro ilgio laivą reikėtų remontuoti, jame nuolat turėtų budėti žmonės. Kasmet tektų skirti apie pusę milijono litų.

Kovoms fregatų neprireikė

Rusiškas fregatas "Aukštaitis" ir "Žemaitis" Lietuva įsigijo 1992 m., tik atkūrus Lietuvos kariuomenę. Latviai ir estai tokių laivų neturėjo.

Laivai statyti Rusijos Zelenodolsko statykloje – 1979 m. ("Aukštaitis") ir 1981 m. ("Žemaitis"). Tai buvo modernūs "Albatros" tipo laivai. Fregatos įgulą sudaro 66 žmonės. Laivuose yra po du dyzelinius variklius, dujų turbina. Bendra variklių galia – 38 tūkst. arklio jėgų.

Fregatos turi daugiausiai karinės ginkluotės ir yra pavojingiausi Lietuvos kariniai laivai. Juose sumontuoti zenitinių raketų kompleksai, giluminės bombos, artileriniai kompleksai, reaktyvinė bombų svaidyklė, stambaus kalibro kulkosvaidžiai. Laivo įgula yra ginkluota automatiniais šautuvais, Makarovo sistemos pistoletais.
Nė vieno karto kovinių laivų diviziono laivams šių ginklų panaudoti, išskyrus pratybas, neteko.

Laivų pavadinimai paveldimi

Nurašytas kovines fregatas pakeis iš Danijos pirkti "Flyvefisken" ("Žuvis skraiduolė") tipo laivai. Pernai Lietuva nupirko du patrulinius karo laivus. Vieno laivo kaina siekė apie 14 mln. litų.Už senuosius jie pranašesni – sunaudoja mažiau degalų, yra universalesni. Gali atlikti ir minininkų, ir pakrantės apsaugos, ir raketų paleidimo laivų funkcijas.
Šiems laivams reikia perpus mažesnės įgulos. Naujieji laivai gali pasiekti 20 mazgų greitį. "Patruliniams laivams šio greičio užtenka",– mano A.Brencius.

Vasarą atplukdytas P11pažymėtas laivas pakeis senąją fregatą "Žemaitis". Patrulinis laivas statytas 1989 m. Anot A.Brenciaus, laivą galima pavadinti moderniu. Jis pertvarkytas, sumontuota naujausia technika.

Toks pat laivas pakeis ir "Aukštaitį". Jis Klaipėdoje atsiras dar šiais metais. Lietuva ketina įsigyti ir trečią tokio paties tipo patrulinį laivą.

Naujiems laivams tradiciškai duodami miestų partnerių vardai. "Žemaičio" vardą perėmė P11. Laivo krikštamotė buvo Varnių regioninio parko direkcijos direktorė Irena Zimblienė.

"Pagal tradiciją laivo įgula dalyvauja Telšių miesto šventėse. Miesto atstovai atvyksta į kariškių organizuojamus renginius",– apie karinio laivyno tradicijas užsiminė A.Brencius. Pasak jo, į "Žemaitį" visada stengtasi siųsti šauktinius iš Žemaitijos. Atitinkamai elgiamasi ir su "Aukštaičio" įgulos sudėtimi.

Lietuvos karo laivai

Kovinių laivų divizionas

Fregatos F12 "Aukštaitis" ir F11 "Žemaitis".
Gimtinė: pastatyti Rusijoje 1979 ir 1981 m.
Parametrai: ilgis – 71,2 m, plotis – 10,29 m, grimzlė 5,5 m.
Likimas: bus supjaustytos į metalo laužą, o divizionas panaikintas.

Mininių laivų divizionas

Minų paieškos laivai M51 "Kuršis" ir M52 "Sūduvis".
Gimtinė: pastatyti 1958 – 1959 m. Vokietijoje.
Parametrai: ilgis 47 m, plotis 8 m, grimzlė 3,7 m.
Paskirtis - minų paieška ir neutralizavimas.
Įranga: povandeniniai robotai, tralo įrangą, paieškos sonarus.
Ginkluotė: patranka "Bofors L/70", kulkosvaidžiai, radiolelektroninės kovos priemonės.
Likimas: paskelbta, kad bus keičiami naujesniais.

Štabo aprūpinimo laivas N 42 "Jotvingis".
Ilgis 64,8 m, plotis – 12 m, grimzlė 4 m. Pastatytas 1977 m. Norgegijoje. Lietuva jį įsigijo pernai. Jis pakeitė "Vėtrą". "Jotvingis" kapitaliai suremontuotas ir pritaikytas atlikti aprūpinimo ir štabo laivo funkcijas. Gali gabenti didelį kiekį vandens, kuro, maisto atsargų. Turi dvi Bofors tipo 40 milimetrų patrankos.

Patrulinių laivų divizionas

Greitaeigiai patruliniai kateriai P33 "Skalvis" ir P32 "Sėlis"
Gimtinė: pastatyti 1966-1967 m. Norvegoje.
Parametrai: ilgis 36 m, plotis 6 m, grimzlė 1,8 m, greitis 30 mazgų. Ginkluotė: turi 76 mm automatinius pabūklus, 40 mm automatiniais pabūklais.
Paskirtis: patruliuoti jūroje, sulaikyti pažeidėjus, atlikti paieškos ir gelbėjimo darbus bei specialias operacijas.
Patrulinis laivas P11 "Žemaitis"
Parametrai: ilgis 54 m, plotis 9 m, grimzlė 2,60 m, greitis 20 mazgų. Ginkluotė: greitašaudžiai 76 mm "Oto Melara Super Rapid" pabūklai, laivagalyjeyra kranai nuleisti koviniam kateriui.

Koviniai kateriai H21, H22, H23.
Pirmasis kateris gautas iš Lietuvos hidrometeorologijos centro. H22 perdavė Švedijos karo laivynas. H23 įsigytas 2005 metais.
Paskirtis: uosto akvatorijos kontrolė, uosto krantinių apsauga, kovinių laivų šaudybų aprūpinimas