Klaipėdoje, šalia Piliavietės, dėl 100 metrų ilgio krantinės susikirto interesai. Ji skirta laikyti istoriniams laivams, tačiau į krantines pretenduoja ir pramoginių laivų savininkai.

Žavi turistus

Daugelyje Europos uostamiesčių yra įrengtos senųjų istorinių laivų krantinės. Jose stovintys laivai žavi turistus.

Šalia piliavietės įrengti istorinių laivų krantinę Klaipėdos miesto taryba leido dar 2005 metais.

Pagal paskirtį seniesiems laivams laikyti skirtos krantinės kol kas tam nenaudojamos. Prie jų stovi tik vienas senesnis laivas – šimtametė „Olga“. 30 metrų ilgio 1906 m. statytas dvistiebis burlaivis ir motorlaivis yra seniausias krovininis laivas Lietuvoje. Legendos byloja, kad juo kontrabandinį spiritą į Ameriką gabeno Čikagos mafijos tėvas Alas Kaponė, o per karą vokiečiai esą gabenę slaptuosius karinius krovinius.

Rekonstravus Danės ir Pilies uosto krantines, nebeliko vietos keleivius į Smiltynę plukdantiems pramoginiams laivams. Jie glaudžiasi prie istoriniams laivams skirtos krantinės. Tai yra vienintelė gelžbetoninė Pilies uosto krantinė. Ji išliko tokia, kokia buvo per karą, kai prie jos stovėjo vokiečių povandeniniai laivai.

Jūrinės kultūros vieta

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus 100 metrų ilgio krantinės kol kas negali naudoti dėl biurokratinių problemų. Krantinės kadastrinis numeris yra toks pat, kaip ir rekonstruotų Pilies uosto krantinių, kurias valdo bendrovė „Klaipėdos laivų remontas“.

Jei savivaldybės specialistai 100 metrų krantinės ruožą užregistruotų Nekilnojamojo turto registre, muziejus greitai pritaikytų krantinę istoriniams laivams laikyti.

„Tai vienintelė dėkinga vieta istorinių laivų krantinei Klaipėdoje įrengti. Teritorija taptų Pilies muziejaus uždaro kiemelio dalimi. Joje vyktų jūrinės kultūros pristatymai su mazgų rišimo ar kitokiais laivybos mokymais, būtų vyktų įrengti senųjų laivų pristatymo stendai“, - akcentavo muziejaus direktorius Jonas Genys.

Jis pridūrė, jog labai svarbu, kad krantinė taptų gyva, pulsuojančia Klaipėdos dalimi.

Istorinės laivų krantinės Klaipėdoje dokumentai rengiami pagal Vokietijos Rostoko mieste veikiančio istorinio uostelio modelį. Ten istorinių laivų uostelį valdo asociacija. Klaipėdoje uostelis būtų naujai įsteigto Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus skyriaus dalis arba jį valdytų viešoji įstaiga.

Krantinėms sutvarkyti būtų skiriamos lėšos iš ES pagal Klaipėdos infrastruktūros tvarkymo projektą.

Kas stovėtų krantinėje?

J.Genys pastebėjo, kad šiuo metu Klaipėdoje nėra daug istorinių laivų – į registrą įtraukti 8-9 laivai.

Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olga Žalienė nuomone, senovinius laivus istorinių laivų krantinėse galėtų statyti ir privatūs asmenys. Krantinė paskatintų rekonstruoti senus laivus arba daryti tikslias laivų kopijas (replikas) naudojant senovinius laivų statybos būdus.

Turint krantinę Klaipėdoje galėtų atsirasti ir viduramžių kogas, koks, pavyzdžiui, sėkmingai plaukioja Gdanske, ir žvejų dorė, ir kurėnas. Yra ir „Budžio“ klubo jachta „Peer Gynt“, kuri plaukioja jau 90 metų, 1934 m. statytas pramoginis laivas „Forelle“, 1936 m. laivas „Jūrų liūtas“.

„Siekiame, kad Klaipėda būtų jūrines tradicijas puoselėjantis miestas, todėl privalome turėti istorinius laivus, kuriuos lankytų žmonės, jais būtų galima plaukioti“, - akcentavo O.Žalienė.

Yra idėjų, kad senoviniai laivai galėtų sujungti du muziejus – Pilies ir Jūrų. Tam tikrą senovės iliuziją turi ir laivas „Arka“, nors autentikos joje nėra.

2012-aisiais švenčiant Klaipėdos miesto 760 metų jubiliejų, senovinį laivą planuotų statyti ir savivaldybė. Prisidėjus aukomis, tai galėtų būti visų klaipėdiečių laivas.

Panašus pavyzdys užfiksuotas Stokholme, kur švedai aukojant žmonėms, verslininkams ir netgi karališkajai šeimai, pastatė burlaivį.

J.Gylys teigė, kad senovinį laivą norėtų statyti ir Klaipėdoje buvusios Pauliaus Lindenau laivų statyklos palikuonys. Pilies muziejaus kieme stovi šioje statykloje statyto garlaivio „Harold“ liekanos. Restauruotas garlaivis būtų patrauklus eksponatas.

Siūlo vietą tarp tiltų

Istorinės laivų krantinės įrengimą prie piliavietės skeptiškai vertina mažųjų laivų savininkų asociacijos „Pajūrio laivai“ vadovas Algirdas Valentinas.

Pritardamas, kad mintis turėti istorinių laivų krantinę esanti graži, jis nepritaria, kad tai būtų daroma šalia piliavietės. Anot A.Valentino, pasižiūrėti istorinius laivus ateis gal vienas kitas lankytojas, nes prie jų bus blogas priėjimas. Laivus užstos pilies kalnai, istoriniai laivai matysis tik iš kito kranto.

A.Valentino nuomone, geriausia vieta istoriniams laivams – Danės upėje tarp Pilies ir Biržos tilto. Ten laivais labiau galėtų gėrėtis turistai. Ir ši vieta esanti problemiška, nes įplaukiant laivams tektų nuolat kelti Pilies tiltą.

Jo nuomone, geriau reikėtų rekonstruoti „Meridiano“ burlaivį.

Pilies uosto kapitonas Kastytis Bartkevičius mano, kad įrengti istorinių laivų krantinę tarp Pilies ir Biržos tiltų šiandien būtų neįmanoma. Kad istorinių laivų uostelis toje vietoje būtų gyvas, Pilies tiltą reikėtų kelti bent du kartus per parą. „Klaipėdos laivų remonto“ bendrovei pasirašant krantinių nuomos sutartį apie tai buvo kalbėtasi. Neįmanoma dažnai kilnoti tilto.

K. Bartkevičiaus teigimu, šiuo metu realiai yra du senieji laivai, kurie galėtų plaukioti. Todėl, kol nėra daug istorinių laivų, prie jiems skirtos krantinės šalia piliavietės galėtų stovėti ir senieji laivai, ir pramoginiai.